Difference between revisions 4008347 and 4008360 on ltwiki

{{tvarkyti|vietomis ne mokslinis}}⏎
'''Vėdinimas''' - – [[oras|oro]] kaitos sudarymas tarp uždaros erdvės ir lauko oro, taip užtikrinant:
* [[deguonis|O<sub>2</sub>]] ore papildymą,  
* [[anglies dioksidas|CO<sub>2</sub>]] pašalinimą,
* vandens garų pertekliaus pašalinimą,
* oro teršalų pašalinimą.

Vėdinimo rūšys pagal vėdinamą ertmę:
* patalpų ir [[pastatas|pastatų]] vėdinimas
* transporto priemonių ([[automobilis|automobilių]], [[orlaivis|orlaivių]] ir kt.) kabinų ir salonų vėdinimas
* [[apranga|aprangos]] (erdvės po drabužiais, [[avalynė]]je ir kt.) vėdinimas
* [[plautis|plaučių]] vėdinimas (vadinamasis ''išorinis kvėpavimas'')

== Patalpų ir pastatų vėdinimas ==
Pastatuose oras būna užterštas mažais kiekiais įvairiausių junginių, kurie veikia žmogaus sveikatą.  

Sąrašas teršalų, aptinkamų gyvenamose patalpose.

{{lentelės viršus}}
! Teršalai
! Šaltinis
|-----
(contracted; show full)

Taip pat yra keletas priežasčių, dėl kurių būtina vėdinti tam tikros paskirties patalpas:
* Gamyklose, kuriose gaminamos ar naudojamos sprogios ir degios medžiagos (pvz., [[dažai]], [[lakas|lakai]] ir pan.) neišvėdinus patalpų kiltų realus [[gaisras|gaisro]] ar [[sprogimas|sprogimo]] pavojus.
  
* Drėgnose patalpose (pvz., baseinuose) vėdinant būtina šalinti perteklinę drėgmę, nes kitaip atsiranda pelėsių, nuo drėgmės genda įvairios pastato konstrukcijos, suprastėja medžiagų termoizoliacinės savybės.

=== Rekomenduojamos vėdinimo sąlygos ===
Kad būsto oras būtų sausas ir švarus, šviežias srautas būtinai turi tekėti iš išvėdintų patalpų į neišvėdintas. Jei patalpa yra sandari, o oras patenka per [[langas|langus]], pageidautina, kad oras patalpoje pasikeistų nuo 0,5 iki 0,8 karto per valandą. Čia pateikiama lentelė nurodo oro apykaitą, esant tam tikrai vėdinimo būsenai.

{{lentelės viršus}}
! Būsena
! Oro apykaita (kartais per valandą)
|-----
| Pageidautina
| Nuo 0,5 iki 0,8
|-----
| Langai uždaryti
| Nuo 0,1 iki 0,3
|-----
| Langai atverti
| Nuo 0,8 iki 4,0
|-----
| Langai visiškai atidaryti
| Nuo 9 iki 15
|-----
| Veikia oro trauka
| Daugiau nei 40
|-----
|}

=== Natūralus vėdinimas ===
Paprasčiausias statinių vėdinimo būdas    – natūralus, kai oras į patalpas patenka pro pastate esančius plyšius, langus, [[orlaidė|orlaides]], mikroventiliacijos ertmes naujo tipo languose duris ar specialiai tam įrengtas angas. Oras šalinamas vertikaliais traukos kanalais natūralios traukos principu, kai patalpose sušilęs oras kyla į viršų. Tokie kanalai paprastai įrengiami [[tualetas|tualete]], [[vonios kambarys|vonios kambaryje]] ir [[virtuvė]]je.  

Natūralus vėdinimas skirstomas į:
* organizuotą, kai orui įeiti ir išeiti numatomos specialios angos, žinomi tų angų matmenys ir išdėstymas, ir  
* neorganizuotą, kai oras skverbiasi per tiksliai nežinomo ploto ir vietos nesandarumus ir plyšius.

Natūralaus vėdinimo trūkumai:
* patenkantis į patalpas oras nesušildomas, todėl kai už lango šalta, pavyzdžiui, [[žiema|žiemą]], vėdinant patalpas gali susidaryti šaltas [[skersvėjis]], skatinantis peršalimus
* patenkantis į patalpas oras nevalomas ir nefiltruojamas, dėl to su oru į patalpas patenka [[vabzdžiai]], [[dulkės]] ir kiti nešvarumai. Dulkių patekimas ypač būdingas pastatams, esantiems arti judrių gatvių. Taip pat vėdinant tokius pastatus natūraliu būdu į patalpas patenka gatvės triukšmas
* sunku reguliuoti patenkančio oro kiekį, dėl to patalpos gali būt vėdinamos per daug arba per mažai. [[vasara|Vasarą]], kai patalpos ir lauko temperatūrų skirtumas artėja prie nulio, oras praktiškai nustoja judėti
* dideli energijos nuostoliai ir dėl to išaugusi šildymo kaina

=== Mechaninis vėdinimas ===
Kitas vėdinimo būdas yra mechaninis. Oras tiekiamas ir šalinamas iš patalpų priverstinai, naudojant [[ventiliatorius]]. Pagal paskirtį mechaninės vėdinimo sistemos skirstomos į:
* ištraukiamąsias, kurios šalina panaudotą orą;  
* tiekiamąsias, kurios tiekia lauko orą, kuris, reikalui esant, gali būti išvalytas ir pašildytas.

Yra kelios rekomendacijos mechaninei vėdinimo sistemai:
* Vienam žmogui į gyvenamosios paskirties patalpą šviežio oro turėtų būti tiekiama ne mažiau kaip 14,4 m³/h. Jei pastato patalpos visuomeninės paskirties, šis oro kiekis gali būti daug didesnis. Oro kaita turi būti aktyvesnė, jei patalpose bus rūkoma, sportuojama.  
* Triukšmo lygis, kurį skleidžia vėdinimo sistema, gyvenamosiose patalpose turėtų neviršyti 45 [[garsumas|dB(A)]] dieną ir 35 dB(A)naktį.

Tokių sistemų pranašumai:

* projektuojant parenkamas reikiamas oro kiekis, kuris tiekiamas nepriklausomai nuo lauko oro temperatūros svyravimų
* vėdinimo procesą (įjungta / išjungta) ir vėdinimo aktyvumą galima valdyti pagal savo pageidavimus
* tiekiamas oras sušildomas arba atvėsinamas iki reikiamos temperatūros
(contracted; show full)[[nl:Ventilatie]]
[[pl:Wentylacja]]
[[pt:Ventilação]]
[[ru:Вентиляция]]
[[sv:Ventilation (byggnader)]]
[[th:ระบบระบายอากาศ]]
[[tl:Bentilasyon]]
[[uk:Вентиляція]]