Difference between revisions 4439930 and 4466939 on ltwiki

[[Vaizdas:Russia-Moscow-VVC-DruzhbaNarodov.jpg|thumb|right|250px|Skulptūrinė kompozicija Maskvoje „Tautų draugystė“]]
'''Socialistinis realizmas, socrealizmas''' ({{ru|социалистический реализм, соцреализм}}) – [[TSRS|Tarybų Sąjungoje]] vystytas ir jos bei kitų socialistinės stovyklos šalių mene dominavęs ideologizuotas [[realizmas|realizmo]] variantas. Buvo reikalaujama, kad kūriniai tarnautų naujos socialistinės, o vėliau – ir komunistinės visuomenės kūrimui. Socialistinis rea(contracted; show full)

== Socialistinis realizmas Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Green Bridge in Vilnius5.jpg|thumb|right|250px|[[Vilniaus žaliasis tiltas]]]]
Lietuviškai doktrina paskelbta 1934 m. [[Maskva|Maskvoje]] leidžiamame žurnale „[[Priekalas (žurnalas)|Priekalas]]“, tais pačiais metais [[Balys Sruoga|B. Sruogos]] įvertinta kaip 
[[propaganda|propagandinio]] meno atmaina, tolygi hitlerinei herojinio realizmo doktrinai. 

[[1940]] m. okupuotoje Lietuvoje socialistinis realizmas paskelbiamas pagrindiniu kūrybos metodu. Pirmaisiais pokario metais socialistinio realizmo doktrina formuluojama kaip klasinio−politinio apsisprendimo būtinybė, vėliau nusakoma kaip „kova tarp gero ir geresnio“ ([[Juozas Baltušis|J. Baltušis]]), kolektyvinio darbo poetizavimas ([[Jonas Lankutis|J. Lankutis]]), komunistinės moralės ugdymas ([[Vitas Areška|V. Areška]]), pasaulį keičiančio humanizmo koncepcija ([[Jonas Bielinis|J. Bielinis]]). Pagrindinė socialistinio realizmo kūrybos užduotis − legalizuoti tarybinę šalies okupaciją kaip istorijos proceso neišvengiamybę. Dirbtinai forsuotais klasinio antagonizmo vaizdais bei revoliucinio veiksmo apologija siekta įrodyti, kad Lietuvoje vyko nepertraukiama kova dėl tarybų valdžios ([[Aleksandras Gudaitis-Guzevičius|A. Gudaičio-Guzevičiaus]] „Kalvio Ignoto teisybė“). Himnai [[Leninas|Leninui]] ir [[Stalinas|Stalinui]], privalomi kiekviename eilėraščių rinkinyje, skelbė ištikimybę ir meilę „didžiajai socializmo tėvynei“ ([[Salomėja Nėris|S. Nėries]] „Poema apie Staliną“, [[Antanas Jonynas|A. Jonyno]] ir [[Juozas Macevičius (1928)|J. Macevičiaus]] „Laiškas Vadui“, [[Justinas Marcinkevičius|Just. Marcinkevičiaus]] „Šiandieninis Leninas“). Teigiamais valingo vadovo komunisto paveikslais buvo kuriamas valdančios partijos neklystamumo mitas ([[Jonas Avyžius|J. Avyžiaus]] „Kaimas kryžkelėje“). Netiesiogiai stengtasi pateisinti masines represijas, piešiant atstumiančius savo godumu ir žiaurumu „buožių“ charakterius (J. Baltušio „Gieda gaideliai“, [[Antanas Vienuolis|A. Vienuolio]] „Puodžiūnkiemis“, [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvyčio]] „Usnyn(contracted; show full)*[http://www.marxists.org/subject/art/visual_arts/painting/exhibits/socialist-realism.htm Socialistinio realizmo paroda] (anglų k.)

{{Commonscat|Socialist realism}}
{{Link FA|af}}

[[Kategorija:Meno istorija]]
[[Kategorija:Meno srovės]]
[[Kategorija:TSRS istorija]]