Difference between revisions 4682283 and 4682347 on ltwiki

= Širdis =
'''<br>
'''

Širdis - tuščiaviduris, raumeninis, svarbiausias kraujotakos sistemos organas (kraujotakos sistemą sudaro širdis ir kraujagyslės).

Suaugusio žmogaus širdis yra jo kumščio dydžio, netaisyklingos kūgio formos, sveria 200 - 400 g. Didžioji širdies dalis yra tuoj pat už krūtinkaulio, tik viršūnė nukreipta į kairę, todėl kairėje krūtinės ląstos pusėje geriausiai jaučiama jos pulsacija. Pridėjus delną, dažnai galima apčiuopti širdies viršūnės trinksnį,  todėl kartais galvojama, kad visa širdis yra kairėje. Ramybės būsenoje  širdis plaka ramiai, tolygiai, apie 60-80 kartų per minutę, ir mes jos nejaučiame. Sveikas žmogus savo širdies plakimą pajunta tik susijaudinęs ar smarkiau dirbdamas.

== Širdies sandara ==
'''<br>
⏎
'''<nowiki/>'''⏎
⏎
⏎
⏎
Svarbiausia širdies dalis yra miokardas. Tai skersaruožis raumeninis audinys, sudarytas iš raumeninių skaidulų, o šios - iš raumeninių ląstelių. Gretimas raumenines ląsteles jungia įterptiniai diskai. Jie padeda širdies raumenyje kylantį impulsą greitai perduoti iš ląstelės į ląstelę. Todėl širdis ritmiškai susitraukti ir atsipalaiduoti gali visą žmogaus gyvenimą.

(contracted; show full)

Ten, kur prieširdžiai ribojasi su skilveliais, yra į bures panašūs vožtuvai. Tai buriniai vožtuvai. Jie palaiko vienakryptę kraujo tėkmę. Dešinėje širdies pusėje yra triburis vožtuvas, kurį sudaro trys klostės, o kairėje - dviburis. Prieširdžiams susitraukiant, vožtuvai nukąra, kraujas suteka į skilvelius, uždaro vožtuvus ir grįžti nebegali. 

[[File:Širdis (cor).png|thumb|469x469px|Širdies dalys]]
Tarp skilvelių ir arterijų yra pusmėnuliai vožtuvai, kurios sudaro trys pusmėnulio formos kišenėlės. Pusmėnuliniai vožtuvai kraują praleidžia viena kryptimi - iš širdies į arterijas.

'''<br>
'''

1 pav. Širdies dalys.

'''<br>⏎
nowiki/>''''''<br>'''
'''<nowiki/>'''

1 lentelė. Širdies dalys.
{|
|Eil. numeris
|Lietuviškas pavadinimas
|Lotyniškas pavadinimas
|Angliškas pavadinimas
(contracted; show full)|3.
|Diastolė
|0,4 sekundės
|Visi širdies raumenys atsipalaiduoja, kraujas iš venų vėl suteka į prieširdžius.
|}

== Didysis ir mažasis kraujo apytakos ratai ==

[[File:Kraujo apytakos ratai.png|thumb|443x443px|Kraujo apytakos ratai]]⏎
'''<br>
'''

Skiriami du kraujo apytakos ratai: mažasis ir didysis. Kraujo kelias iš dešiniųjų širdies ertmių per plaučius į kairiąsias vadinamas mažuoju kraujo apytakos ratu (kraujas prisotinamas deguonimi plaučiuose). Kelias iš kairiųjų širdies ertmių, aorta, arterijomis, o vėliau venomis į dešiniąsias ertmes – didžiuoju kraujo apytakos ratu (deguonis išdalijamas visiems organams ir audiniams). Į dešinįjį prieširdį tuščiosiomis venomis atiteka deguonį išdalinęs veninis kraujas. Toks kraujas toliau patenka į dešinįjį skilvelį, iš kurio keliauja į plaučius. Plaučiuose prisisotinęs deguonimi ir tapęs arteriniu kraujas plaučių venomis suteka į kairįjį prieširdį, o iš jo - į kairįjį skilvelį.  Iš kairiojo skilvelio arterinis kraujas išteka  aorta, kuri krūtinės ląstoje leidžiasi žemyn į pilvo ertmę. Nuo jos atsišakoja daugybė arterijų - kraujagyslių  tvirtomis raumeninėmis sienelėmis. Jos yra svarbiausios deguonies ir maisto medžiagų nešėjos įvairiems organams ir audiniams.

1 schema. Kraujo apykaitos ratai.⏎
⏎
= Literatūra: =
# http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/kas_yra_sirdis/3918/ 
# http://sveikaisirdziai.lt/wp-content/uploads/2013/11/sirdis.jpg
# http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0irdis
# Sabina Filipczak-Nowicka, Zofia Grech-Zmijewska, „Lingua Latina ad usum medicinae studentium“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2010
# Jurgis Kadziauskas, Jolanta Martinionienė, Inga Viltrakienė, „Biologija. Ląstelė - gyvybės pagrindas. Medžiagų apykaita ir pernaša“, vadovėlis XI-XII klasei, leidykla „Šviesa“, Vilnius, 2012