Difference between revisions 4988180 and 5098441 on ltwiki

{{Cleanup}}

== Dedukciniai samprotavimai ==
{{iškelti|Dedukciniai samprotavimai}}
Dedukcinis samprotavimas arba dedukcinis metodas arba loginė dedukcija tai samprotavimo procesas, kai iš vienos ar daugiau bendrųjų sąvokų (premisų) išvedami logiškai pagrįsti teiginiai. Dedukcinis metodas jungia premisas su išvadomis. Jei visos premisos yra teisingos ir yra laikomasi visų dedukcinio samprotavimo taisyklių, tai išvada būtinai yra teisinga. Paprasčiausiais dedukcinio samprotavimo pavyzdžiais gali būti jau mūsų(contracted; show full)''       Objektas C turi požymį a.''

''       Objektas D turi požymė a.''

''       Objektų klasei K priklauso tik B, H, C,
D.''

''
————————————————————––––––––––––––––––––''

''Taigi,
visi K turi požymį a.''

Pilnosios indukcijos išvada yra būtinai teisinga (žinoma, jei teisingos
ir visos jos premisos), todėl kai kurie logikai net priskiria pilnąją indukciją
dedukciniams samprotavimams. Tai pateisinama, jei atsižvelgsime tik į išvados
(contracted; show full)
''       Žodis „dirbti“ asmenuojamas.''

''       Žodis „matyti“ asmenuojamas.''

''       Pateikti žodžiai – veiksmažodžiai.''

''
————————————————————————––––––––––––––––––––––––''

''Vadinasi,
tikėtina, kad visi veiksmažodžiai asmenuojami.''

''       ''Apibendrinančią išvadą
nepilnojoje indukcijoje galima daryti todėl, kad tiriami panašūs objektai. Visi
pateiktame pavyzdyje išskaičiuoti žodžiai panašūs tuo, kad jie veiksmažodžiai.
Nustačius, kad kai kurie veiksmažodžiai turi savybę „būti asmenuojami“, daroma
apibendrinanti išvada: tikėtina, kad visi veiksmažodžiai asmenuojami.

Nepilnoji indukcija yra dvejopa – ''populiarioji''
ir ''mokslinė''.

''       Populiariąja''
vadinama tokia nepilnoji indukcija, kai išvada, jog visi tam tikros klasės
objektai turi tam tikrą savybę, daroma remiantis tuo, kad tarp ištirtų kai
kurių tos klasės objektų nebuvo surastas toks objektas, kuris tos savybės
neturėtų.

Populiariosios indukcijos išvada tikėtina. Jei prieštaraujančio atvejo
nebuvo surasta, tai dar nereiškia, kad jo iš viso nėra. Galimas daiktas, kad
tarp neištirtų objektų yra tokių, kurie neturi konstatuojamos savybės.

''Tarkime,
kad ant stalo guli 20 knygų.''

''Pirmoji
knyga – grožinės literatūros kūrinys.''

''Antroji
knyga – grožinės literatūros kūrinys.''

''Trečioji
knyga – grožinės literatūros kūrinys.''

''Ketvirtoji
knyga  – grožinės literatūros kūrinys.''

''Penktoji
knyga – grožinės literatūros kūrinys.''

''————————————————————————————––––––––––––––––––––––––––––''

''Vadinasi,
tikėtina, kad visos ant stalo gulinčios knygos yra grožinės''

''literatūros
kūriniai.''

(contracted; show full)
''       ''

''       Objektas x turi požymius a, b, c, d.''

''       Objektas y turi požymius a, b, c.''

''
———————————————————–––––––––––––––––––''

''Vadinasi, tikėtina, kad objektas y turi požymį d.''

==== Analogijos rūšys: ====
# Savybės analogija. Apibūdinama dviejų objektų kai kuriomis sutampančiomis savybėmis. Daroma išvada, kad jie gali būti panašūs ir kai kuriomis kitomis savybėmis. Pvz.: garso ir šviesos analogija parodė, kad šviesa taip pat turi savybę tiesiai sklisti, atsispindėti, lūžti. Garsas taip pat turi banginio proceso savybę. Tuo pagrindu galima daryti išvadą, kad ir šviesa yra banginis procesas.
(contracted; show full)# Lyginami objektai, neturintys bendrų esminių požymių.
Tokios analogijos schema:

''       Objektas x turi požymius a, b, c, d.''

''       Objektas x1 turi požymius a, b, c.''

''       
————————————————––––––––––––––––''

''       Objektas x1 turi požymį d?''

2. Lyginant objektus, turinčius bendrų požymių, nežinoma arba ignoruojama, jog vieno objekto tam tikras požymis yra nesuderinamas su kito objekto tam tikru požymiu.

Šios klaidos schema:

''Objektas x turi požymius a, b, c, d.''

''Objektas y turi požymius a, b, c ir požymį n. Be to, n → d.''

''———————————————————————————–––––––––––––––––––––––––––''

''Objektas y turi požymį d?''

'' ''

=== Abdukcija ===
Logikos moksle terminas abdukcija žymi vieną iš nededukcinių samprotavimo būdų, kartais dar vadinamą geriausio paaiškinimo išvedimu (GPI). Šis samprotavimo būdas naudojamas kuriant ir vertinant hipotezes, aiškinančias konkrečius faktus. Pavyzdžiui, gydytojas, ištyręs paciento ligos požymius bei kitus duomenis ir, pasinaudodamas savo žiniomis apie ligų ir požymių priežastinius ryšius, spėja, kas sukė(contracted; show full)
# Eidukienė D. Logikos pratimai. Vilnius: Technika. 2005.
# Bubelis R., Jakimenko V., Valatka V. Logika. II dalis. Vilnius: MRU. 2012.
# Radavičienė N. LOGIKA. Deduktyvaus samprotavimo analizės pagrindai. Uždavinynas. Vilnius: Justitia. 2011.

== Nuorodos ==
* http://ruccs.rutgers.edu/~logic/naturalDeduction2.pdf 
* https://sites.google.com/site/informacijosklodai/analitinio-mastymo-logika/8-dedukcija-teiginiu-logikoje 
* http://www.cs.cornell.edu/courses/cs3110/2012sp/lectures/lec15-logic-contd/lec15.html