Difference between revisions 5111582 and 5552602 on ltwiki

{{tvarkyti}}
[[Vaizdas:Masamune Portrait.jpg|miniatiūra|Masamunės portretas]]
'''Masamunė''' (正宗), taip pat žinomas kaip '''Goro Njūdō Masamunė''' (五郎 入道 正宗,Šventikas Goro Masamunė,1264m. - 1343m.), yra plačiai pripažįstamas kaip geriausias Japonijos [[Ginklakalys|kardų kūrėjas]]. Jis, Sošu tradicija kūrė kardus ir durklus, japoniškai žinomus kaip [[tači]] ir [[Tantas|tanto]]. Nors ir pasiekė beveik legendinį statusą, jo konkretūs gyvenimo metai nėra žinomi. Bendrai sutarta, jog daugumą kardų gamino vėlyvojo 13a. pabaigoje bei ankstyvame 14a., 1288–1328 metais. Kai kuriose istorijose jo pavardė pateikiama kaip Okazakis, tačiau keletas ekspertų mano, jog tai buvo išgalvota siekiant sustiprinti ryšį su Tokugavų šeima.

Manoma, jog Masamunė dirbo [[Kamakura laikotarpis|Kamakuros laikotarpio]] pabaigoje  (1288–1328), [[Sagamio žemė|Sagamio provincijoje]]. Taip pat manoma, jog jį apmokė tokie kardų gamintojai kaip Saburo Kunimune, Avataguči Kunicuna ir Šintōgo Kunimicu iš Bizen ir Jamaširo provincijų. Nėra aišku ar kraujo ryšiu, ar įvaikinumo būdu jis buvo tėvas Hikoširo Sadamunei, daugelio laikomu beveik tokiu pat garsiu Sōšū meistru.

Japonijos kardų gaminimo konkurse yra teikiamas apdovanojimas, pavadinimu – Masamunės prizas. Jis nėra skiriamas kiekvienais metais, tačiau skiriamas kardų kūrėjui, kuris sukūrė išties išskirtinį darbą.

== Stilius ==
Masamunės kardai turi aukščiausio grožio ir kokybės reputaciją, nors ir buvo gaminami laikotarpiu, kuriame plienas reikalingas kardo gaminimui dažnai būdavo negrynas.

Laikoma, jog Masamunė ištobulino "nie" meną (錵, [[Martensitas|martensito]] [[Kristalas|kristalai]] įterpiami į [[Perlitas|perlito]] [[Matrica (matematika)|matricas]], manant, jog tai atspindi žvaigždes nakties danguje.)

Masamunę mokė Šintōgo Kunimicu. Jo darbus geriausiai apibūdina ryškus čiči (tamsios linijos, kurios vėliau pereina į taškuotą raštą esantį pliene), kinsudži (žaibo formos „nie“ stiliaus linijos) ir „nie“ (martensito kristalai įterpiami į perlito matricas).

Masamunės sukurtiems kardams yra priskiriamoas jo paties vardas (kaip ir daugeliui meno kūrinių), dažnai kartu su individualaus kardo pavadinimu. „Hondžo Masamunė“, [[Tokugavos šiogūnatas|Tokugavų šiogūnato]] simbolis, kuris buvo perduodamas iš vieno Šiogūno kitam, taip pat yra ir garsiausias Masamunės kardas.

Darbai, kuriouose būtų Masamunės parašas yra gana reti. Tokių kardų pavyzdžiai būtų - "Fudo Masamunė", "Kjogoku Masamunė" ir "Daikoku Masamunė".

PastaruojuŠiuo metu jo kardai yra minimi Kjôho Meibutsu Čo kataloge. Puikių kardų, buvusių daimyo kolekcijose Kjōhō eroje, kataloge, kurį redagavo Hon'ami kardų vertintojų bei poliruotojų šeima. Katalogas buvo sukurtas Tokugavų šiogūnatui priklausiusio Tokugavos Yoshimunės paliepimu 1714  m. ir susidėjo iš trijų knygų. Nihon Sansaku buvo pirmoji knyga iš trijų. Pagal [[Tojotomi Hidejoši|Tojotomį Hidejošį]], joje aprašomi trys geriausi kardų gamintojai (tarp kurių buvo ir Etču Macukura Go Umanosuke Jošihiro, Avataguči Toširo Jošimicu) bei jų darbai, tarp kurių yra ir 41 Goro Njudo Masamunės kardas. Kartu šiose knygose yra pateikiamas 61 Masamunės sukurtas kardas. Masamunės sukurtų kardų šiose knygose yra pateikiama daugiau negu likusiu dviejų gamintojų sudėjus. Visa tai galima paaiškinti tuo, jog Hidejošis mėgo Sošu kardų kurėjus bei jų darbus. Trečdalis visų išvardytų kardų yra Sošu peiliai, sukurti daugelio Sošu meistrų, tarp kurių yra ir Masamunės mokinių.

== Legenda apie Masamunę ir Muramasą ==
Ši legenda pasakoja apie iššūkį pagaminti geresnį kardą, kurį Muramasa metė savo mokytojui Masamunei. Jie abu nenuilstamai dirbo, kol galiausiai baigę savo kardus nusprendė patikrinti darbo rezultatus. Rungtyje, jiem abiem reikėjo įsmeigti savo kardus į negilų upelį ašmenimis prieš srovę. Muramasos kardas, Juuči Josamu (十 千 夜寒 "10.000 šaltų naktų"), pjovė viską, kas buvo jo kelyje: žuvis, plaukiančius žemyn upe lapus, netgi tą patį orą, kuris pūtė į jį. Labai sužavėtas savo mokinio darbu, Masamunė įsmeigė savo kardą, Javarakai-Te (柔らかい手, „Švelniąsias rankas“), į srovę ir kantriai laukė. Tik lapai buvo perpjauti perpus. Žuvys netgi galėjo prie jo priplaukti ir jom nieko nebuvo, o oras švelniai švilpė puči(contracted; show full)

Kitose šios istorijos versijose, šie kardai tiesiog pjovė plaukiančius žemyn upe lapus, tačiau prie Muramasos kardo perpjauti lapai prilipdavo tol, kol nuo Masamunės kardo perpjauti jie nuplaukdavo toliau. Arba tai jog abu kardai pjovė lapus, tačiau Masamunės perpjauti lapai vėliau vėl susijungdavo. Dar vienoje versijoje lapus pjovė tik Muramasos kardas, Masamunės kardas ju nežalojo, 
oų dar kitoje versijoje Muramasos kardas juos perpjaudavo, kol Masamunės koardas juos sujungdavo.

Dar kitoje istorijoje Muramasa ir Masamunė buvo iškviesti pagaminti kardą [[Šiogūnas|Šiogūnui]] arba Imperatoriui. Rezultatai būdavo tokie patys kaip ir kitose istorijose, o Masamunės kardai buvo pripažinti šventais. Vienoje istorijoje Muramasa netgi yra nužudomas už velniško kardo sukūrimą.

Tačiau visos šios legendos istoriniu atžvilgiu yra neįmanomos, nes abu kardų kūrėjai gyveno skirtingose epochose, kuriose buvo jų simboliai.

== Mokiniai ==
Yra manoma, jog Masamunė apmokė didį skaičių kardų kalvių. Konkrečiai yra žinoma 15, iš kurių net 10 yra laikomi Juttecu arba "Dešimčia Įžymių Mokinių" arba "Dešimčia Didžių Masamunės mokinių".

=== Didieji Juttecu ===

==== Čogi ====
Nors greičiausiai ir netiesioginis Masamunės mokinys, vien dėl datos kada jis darbavosi, jo darbuose galima įžvelgti Masamunės Sošu tradicijos bei Soden Bizen kardų kūrėjų įtaka. Nors pagal kanji ženklus japonų kalboje jo vardas yra tariamas "Nagajoši", bet šiam kalviui nuspręsta naudoti kinišką tarimą "Čogi".

==== Kanemicu ====
Kadangi jis yra laikomas vienu iš Sai-jo O-vazamono kalvių (puikaus aštrumo didmeistrių), manoma, jog sukūrė ir keletą žinomiausių aštriausių kardų. Fudžiširo raštuose minimi jų vardai - Kabutovari (Šalmo pjovėjas), Išikiri ( Akmens pjovėjas) ir Teppokiri (Ginklų pjovėjas). Kanemitcu pagamintio kardus, kuriuos naudojo įžymūs vyrai bei generolai. Greičiausiai nebuvo apmokytas Masamunės tiesiogiai, bet Sošu jam turėjo didžiulę įtaką. Taip pat buvo Soden Bizen revoliucijos lyderis.

==== Šizu Saburo Kaneudži ====
Prieš mokymąsi iš Masamunės gyveno Jamato provincijoje. Galiausiai persikėlė į Mino, kur jo stilius radikaliai pasikeitė. Jo kardai labiausiai primena Masamunės kardus ir gana dažnai yra maišomi tarpusavyje. Mišina mokykla gali atsekti savo istoriją atgal iki Kaneudži ir per jį atgal iki Masamunės.

==== Kindžu ====
Kindžu, taip pat kaip ir Čogi, bendru sutarimu nuspręsta naudoti kinišką tarimą. Kartu su Kaneudži yra laikomi Mino stiliaus išradėjais. Jis buvo vienuolis Curugoje.

==== Kunišige ====
Hasebe įkūrė mokyklą gamindamas kardus Sošu ir Jamaširo antrojo periodo stiliumi. Jo kardai yra laikoma lygiais Akihiro ir Hiromicu gamybos kardams. Jis sukūrė Hešikiri Hasebe (Priverstinis pjovėjas), kuris pagal Kjoho Meibucu Čo, priklausė Tojotomiui Hidejošiui,o vėliau ir Odai Nobunagai. Šiandien kardas yra Kuroda Daimjo Ke šeimos palikimas. Kardas gavo savo vardą iš istorijos apie [[Oda Nobunaga|Odą Nobunagą]], kai šis išsitraukė kardą bei perkirto stalą, tam, kad nužudytų arbatos meistrą Kannai, kuris jį išdavė.

==== Kunicugu ====
Kadangi yra Rai Kunijukio anūkas, taip pat yra vadinamas Kamakura Rai. Sošu ir Jamaširo tradicijų įtaka yra pastebima jo kūriniuose.

==== Saemonzaburo ====
Manoma, jog buvo pasivadinęs Jasujoši vardu, tačiau savo darbuose pasirašinėdavo naudodamas pirmąsias dvi savo vardo raides.

==== Saeki Norišige ====
Istoriškai laikomas vienu iš geriausių Masamunės mokinių, netgi tarp garsiųjų Juttecu. Tačiau naujausi tyrimai rodo, jog jis buvo vyresnysis mokinys Masamunei, jaunesnysis mokinys Jukimitsu, o bendras mokytojas buvo didis Šintōgo Kunimitsu. Kaip ir Go, kilęs iš Etču provincijos. Yra gerai žinomas kaip vienintelis kalvis įvaldęs Macukava-Hada stilių (pušies žievės rašto plieną), kuris ir pavertė jo darbus unikalius.

==== Go Jošihiro ====
Dėl to, jogJo darbų yra labai mažai,nes šis kardų kalvis mirė dar būdamas gana jauno amžiaus – 27 metų, egzistuoja labai mažai jo darbų  . Nėra žinoma nei vieno jo pasirašyto darbo. Manoma, jog jis vadinosi vardu Go Jošihiro arba tiesiog Go, gimtojo miestelio pavadinimu. Apart to, jog yra Sošu kardų kalvis, jis taip pat yra Etču tradicijos puoselėtojas. Jis laikomas turėjusiu daugiausiai įgūdžių kardų gaminime tarp visų Masamunės Juttecu.

==== Naocuna ====
(contracted; show full)
* Suzanne P Cole (2011-04-17). "Rare samurai sword was a gift to Harry S. Truman". ''Kansas City Star''.
* [https://themuseumfreak.wordpress.com/category/truman-library/ "Masamune Sword in Truman Library"]. ''themuseumfreak.wordpress.com''. The Museum Freak. Retrieved 2 January 2015.

[[Kategorija:Japonijos asmenybės]]
[[Kategorija:Ginklų konstruktoriai]]