Difference between revisions 5391189 and 5402016 on ltwiki

{{coord|54|53|09|N|23|55|38|E|type:landmark|display=title}}
{{Infobox Company |
| company_name = AB „Volfas Engelman“
| company_logo = 
| company_type = [[Akcinė bendrovė]]
| foundation = 1853 m.
| location =  [[Kaunas]], <br> Kaunakiemio g. 2
| key_people = Generalinis direktorius Marius Horbačauskas
| industry = Alaus darykla
| products = [[Alus]], [[sidras]], [[alkoholinis kokteilis|alkoholiniai kokteiliai]], [[gira]], [[energinis gėrimas|energiniai gėrimai]], [[limonadas]]
| revenue = 
| net_income = 
| num_employees = Apie 230 (2018 m.)
| homepage = http://www.volfasengelman.lt
}}
[[Vaizdas:Fasadas02.jpg|miniatiūra|250x250px|Volfas Engelman]]
'''AB „Volfas Engelman“''' (buvęs Ragutis) – alaus darykla [[Kaunas|Kaune]].

Šiuo metu 99,57 proc. AB „Volfas Engelman“ akcijų priklauso [[Suomija|Suomijos]] įmonių grupei „[[Olvi Plc]]”. Šiandien bendrovė yra viena moderniausių alaus daryklų Lietuvoje, gaminanti ir parduodanti [[alus|alų]], [[gira|girą]], [[sidras|sidrą]], [[alkoholinis kokteilis|alkoholinius kokteilius]] ir [[energetinis gėrimas|energinį gėrimą]].

Rinkos tyrimų bendrovės „AC Nielsen” [[2011|2018]] m. antro pusmečio duomenimis, AB Volfas Engelman turi 23,3 proc. alaus rinkos Lietuvoje ir užima antrąją poziciją tarp alaus gamintojų.  

== Istorija ==
Alaus daryklai „Volfas Engelman” pradžią davė [[1853]] m. [[Kaunas|Kaune]] pirklio [[Iseras Beras Volfas|Isero Bero Volfo]] pastatytas garinis alaus bei salyklo fabrikas, kuriame buvo pradėtas virti „Volfo alus“. Pirmaisiais darbo mėnesiais gaminta tik po keletą kibirų „Volfo alaus“ per dieną, tačiau tuomet tai buvo naujos kokybės ir stiprumo [[Bavarija|bavariškas]] alus. Fabriko savininkas I. B. Volfas kartu su kita tuo metu pakankamai žinoma Kauno asmenybe Abeliu Solomonovičiumi Soloveičiku XIX a. paskutiniame dešimtmetyje įsigijo konkurento Ferdinando Engelmano alaus daryklą ir jos pagrindu įsteigė „Garu varomą alaus bravorą ir salyklo fabriką „Engelman“.

[[1927]] m. I. B. Volfo alaus daryklos ir akcinės bendrovės „Engelman“ savininkai nusprendė abi gamyklas sujungti ir taip sumažinti gamybos sąnaudas. Rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti keletą susijungusios bendrovės pavadinimų variantų: „I. B. Volfas-Engelman“, „J. B. Volfas-Engelman“, „J. B. Volfas-Engelmann“, bet oficialus, finansų ministro patvirtintas pavadinimas buvo „Sujungtų alaus daryklų, salyklo fabrikų ir vaisvandenių dirbtuvių „I. B. Volfas-Engelman“ akcinė bendrovė“. Tuo metu bendrovės alaus pardavimai sudarė apie 40 proc. visų alaus pardavimų Lietuvoje. Iki [[Pirmas pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] jį eksportavo į [[Gardinas|Gardiną]], [[Baltstogė|Baltstogę]], [[Suvalkai|Suvalkus]] bei [[Lomžos departamentas|Lomžą]].

[[1930]] m. „I. B. Volfas-Engelman“ pardavė apie 3,4 mln. litrų produkcijos - trečdalį viso tuo metu Lietuvoje gaminto alaus. Lietuvos pramonės ir prekybos įmonių reklamai svarbios buvo Žemės ūkio ir pramonės parodos. Už aukštos kokybės produkciją ši bendrovė buvo apdovanota įvairiais aukso ir sidabro medaliais.

[[1940]] m. bendrovė „I. B. Volfas-Engelman“ buvo [[nacionalizacija|nacionalizuota]]. Bendrovę imta vadinti „Buv. I.B.Volfo-Engelman alaus darykla“, o nuo [[1941]] m. įmonės dokumentuose jau randamas pavadinimas „Raudonoji [[pašvaistė]]“. 1941–[[1944]] m. „Raudonoji pašvaistė“ buvo pervadintas „Perkūnu“.

[[1959]] m. „Volfas Engelman“, iki tol buvusios mažos bendrovės, ir „Raudonosios pašvaistės“ pagrindu įsteigtas Kauno alaus ir nealkoholių gėrimų [[kombinatas]]. [[1967]] m. kombinatas pavadintas „Ragučio” vardu.

[[1990]] m. atkūrus [[Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas|Lietuvos nepriklausomybę]], šiam bravorui suteiktas Kauno valstybinės alaus daryklos statusas. [[1992]] m. nuo įmonės atskirta antroji gamykla, pavadinta „Žalsvyčiu“. [[1993]]–[[1994]] m. alaus darykla  40 proc. savo produkcijos parduodavo Kaune.

1997 m. pradžioje 51 proc. bravoro [[akcija|akcijų]] įsigijo [[Čekija|Čekijos]] alaus kompanija „Pilzner Urquell“. Naujieji šeimininkai nusprendė visą dėmesį skirti alaus gamybai ir kokybei, todėl kitokių gėrimų gamybos buvo atsisakyta. Vien gamybai modernizuoti čekų aludariai skyrė apie 10 mln. litų. Svarbiausios investicijos buvo nukreiptos į gamybos modernizavimą, gamybinių pajėgumų išplėtimą bei produkcijos kokybės gerinimą.

[[1999]] m. čekai turimas bravoro akcijas pardavė Suomijos bendrovei „Olvi Plc.“. Šiuo metu „Olvi“ priklauso 99,57 proc. AB „Volfas Engelman“ [[akcija|akcijų]].

[[2011]] m. balandžio 12 d. susigrąžino savo tikrąjį istorinį vardą „Volfas Engelman“<ref>http://www.lrytas.lt/-13026126781300631037-ragutis-atsivert%C4%97-%C4%AF-soviet%C5%B3-sugniu%C5%BEdyt%C4%85-volfas-engelman.htm</ref> Šiuo metu „Olvi” yra trečia pagal dydį alaus, sidro ir nealkoholinių gėrimų gamintoja Suomijoje, kurią 1878 m. įkūrė aludaris Williams Gideonas Åbergas ir jo žmona Onni.

Alaus darykloje dirba virš 230 žmonių, nuo 2012m., jai vadovauja Marius Horbačauskas. Šiandienos Lietuvoje tai vienintelė alaus darykla, kurios pavadinime įrašytos jos įkūrėjų pavardės. 

Antrą gyvavimo šimtmetį skaičiuojantis bravoras „Volfas Engelman“ šiandien gamina ne tik [[alus|alų]], bet ir [[gira|girą]], [[sidras|sidrą]], [[alkoholinis kokteilis|alkoholinius kokteilius,]] vaisvandenius ir [[energetinis gėrimas|energinį gėrimą]]. 

Rinkos tyrimų bendrovės „AC Nielsen” [[2011|2018]] m. antro pusmečio duomenimis, AB Volfas Engelman turi 23,3 proc. alaus rinkos Lietuvoje ir užima antrąją poziciją tarp alaus gamintojų.  

== Istorija ==

Istorija prasideda tada, kai 1853m verslininkas Rafailas Volfas įsteigia alaus daryklą Vilijampolėje. Verslą perima jo sūnus Iseras Beras Volfas, kurio vardu bravoras ir pavadinamas, anuomet įmonė tampa viena pirmųjų pramoninių daryklų rytiniame Baltijos jūros regione. 

1860 šalia Nemuno ir geležinkelio stoties, pradeda veikti alaus darykla, žinoma „Engelman” vardu. 1894 m. Ferdinandui Engelmanui priklausančią alaus daryklą nusiperka I. B. Volfas ir A. Soloveičikas. Naujieji savininkai palieka bravoro pavadinimą. Paraleliai veikia dvi alaus daryklos „I. B. Volfas“ ir „Engelman“, kurių prekių ženklų alus plačiai žinomas už Kauno gubernijos ribų, pelno tarptautinių parodų medalius ir įgyja pripažinimą dar XIX a. pabaigoje. 

1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, į Lietuvą grįžta karo metu pasitraukę į Rusijos gilumą „I. B. Volfas“ ir „Engelman“ savininkai sparčiai atstatomas karo metais nukentėjęs „Engelman“ bravoras. 

Alaus daryklų „I. B. Volfas“ ir „Engelman“ savininkai 1927 metais, taikydamiesi prie susidariusių sudėtingų rinkos sąlygų ir siekdami sumažinti gamybos sąnaudas bei padidinti bravorų pelną, sujungė šias įmones į „Sujungtų alaus daryklų, salyklo fabrikų ir vaisvandenių dirbtuvių „I. B. Volfas-Engelman“ akcinę bendrovę“ – įmonė tapo stambiausia alaus gamintoja ir užėmė iki 40 proc. anuometinės Lietuvos alaus rinkos. 

Ši alaus darykla nuolat modernizuoja įrengimus, pirmoji Lietuvoje alaus gamyboje pradeda naudoti dirbtinį šaldymą. Iki tol ledo luitai buvo gabenti iš Nemuno ir laikomi rūsiuose, kad užtikrint šaldymą visus metus. 

Specialiai 1930-ųjų jubiliejinių Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodai bravoras išverda platų pripažinimą pelniusį tamsų „Parodos“ alų, kuriuo prekiauja firminiame I. B. Volfas-Engelman“ paviljone. Bravorą garsino „Pilzeno“ alaus, „Lietuviškasis porteris“, stiprusis porteris „Imperial“, angliškasis alus „Double“ ir kiti gėrimai. Be alaus buvo gaminami ir vaisvandeniai, stalo vanduo, bei sidras. 

„I. B. Volfas-Engelman“ buvo vieni iš naujojo Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastato statybos rėmėjų, prisidėjo prie Vytauto Didžiojo paminklo statybos, rėmė gabių jaunuolių iš neturtingų šeimų studijas. Anuometinius aludarius drąsiai galime vadinti tikrais Lietuvos piliečiais. „I. B. Volfo-Engelman“ pelnytai gali vadintis Kauno legenda ir alumi Nr. 1 tarpukario Lietuvoje. 

1940 birželio mėnesį Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, alaus darykla nacionalizuojama, pakeičiamas ideologijos neatitinkantis įmonės pavadinimas ir alaus darykla pavadinama „Raudonąja pašvaiste“. Kilus karui tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, Lietuvos teritoriją okupavus Vokietijos kariuomenei (1941–1944 m.) alaus darykla, kurį laiką vadinta tiesiog „Pašvaiste“, bet netrukus buvo pavadinta „Perkūnu“. Alaus darykla susigrąžino iki karo užimtą prekybos arealą, tačiau beįsibėgėjančią alaus daryklos veiklą sustabdė antroji sovietinė okupacija. 

1944–1959 m. įmonė vėl vadinta „Raudonąja pašvaiste“. Tačiau 1959 m. suformavus „Kauno alkoholinių ir bealkoholinių gėrimų kombinatą“, buvusi Engelman įmonė virto „Gamykla Nr.1“, o prijungta kita Kauno alaus darykla (Savanorių pr. apačioje buvęs tarpukariu „Ragutis“) buvo pavadinta „Gamykla Nr. 2“. Vėliau kombinatas buvo reorganizuotas ir nuo 1967 m. vadintas Kauno alaus kombinatu „Ragutis“, o 1971 m. kombinatas virto Kauno alaus susivienijimu „Ragutis“, tokį pavadinimą ir struktūrą išlaikęs iki 1990 m. XX a. 8–9 deš. įmonė buvo rekonstruota ir modernizuota. Kauno alaus susivienijimo „Ragutis“ įmonėse buvo gaminamas alus, vaisvandeniai, gira, gamintos kepimo mielės, miežių salyklas, duonos giros misos koncentratas, gamintos sausos medicininės alaus mielės, vanilinis cukrus. Birštono gamykla, kurioje buvo išpilstomas mineralinis vanduo „Vytautas“ ir „Birutė“, taip pat priklausė susivienijimui. 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, bendrovei „Ragutis“ suteiktas Kauno valstybinės alaus daryklos statusas, nuo įmonės atsiskiria alaus darykla, iki tol vadinta „Gamykla Nr. 2“ ir pasivadina „Žalsvyčiu“. 1994 m. alaus darykla „Ragutis“ privatizuojama ir reorganizuojama į akcinę bendrovę. 

1997 m. pradžioje 51 proc. „Ragučio“ akcijų įsigyja Čekijos kompanija „Pilsner Urquell“. Po dviejų metų čekai turimas AB „Ragutis“ akcijas parduoda Estijos alaus bendrovei, „A. le Coq“, kurią valdo Suomijos bendrovė „Olvi Plc.“, kuriai priklauso 99,57 proc. AB „Volfas Engelman“ akcijų, likusios – įmonės darbuotojams ir privatiems asmenims. 

2011 balandžio 12 d. bravoras susigrąžino savo istorinį pavadinimą – „Volfas Engelman“, kuris visada jam ir priklausė. 

1999-2017 į bravoro plėtrą, rekonstrukciją ir gamybos procesų modernizaciją investuota per 50 mln. Eurų. 

2015 m. prijungiant gretimus žemės sklypus buvo susigrąžintos istorinės bravorui priklausiusios teritorijos. Bravoras išsiplėtė 5 kartus. 

2017 m. „Turbinų“ gatvei (buvusi seniau „Bravoro“) suteiktas „I.B. Volfo ir F. Engelmano“ pavadinimas. 

2017 metais buvo įgyvendinta kūrybingo kolektyvo svajonė. Iš pagrindų rekonstruotame antrame pagrindinio pastato aukšte įrengtas mini bravoras, kuriame gimsta naujos alaus rūšys. Ši kūrybinė edukacinė erdvė, mūsų pavadinta „Volfas Engelman Studija“. Čia eksponuojami I.B.Volfas-Engelman paveldo objektai. Lankytojai gali susipažinti su pagrindinėmis alaus gamybos žaliavomis, jas pauostyti ir paragauti. Sužinoti apie alaus medį ir taurių reikšmę degustuojant skirtingas alaus rūšis.

== Prekės ženklai ==
=== Alus ===
* '''„Volfas Engelman” Rinktinis''' – 5,2 proc. stiprumo šviesus alus. Parduodamas 0,5 l talpos figūriniuose stiklo buteliuose nepasterizuotas, išskirtinės talpos 1 pintos (0,568 l) skardinėse ir pilstomas alus baruose.
* '''„Volfas Engelman” Stalo''' – 4,0 proc.stiprumo lengvas pilno skonio alus. Parduodamas 0,5 l talpos figūriniuose stiklo buteliuose.
* '''„Volfas Engelman” Imperial porteris''' – 6,0 proc. stiprumo tamsusis porterio kategorijos alus. Parduodamas 0,5 l talpos figūriniuose stiklo buteliuose ir pilstomas alus baruose.
* '''„Fortas” Ekstra šviesusis''' – 5,0 proc. stiprumo alus. Parduodamas 0,5 l talpos figūriniuose stiklo buteliuose bei skardinėse, stikliniuose buteliuose, 4 butelių pakuotėse, naujo standarto išskirtiniuose 2 l talpos plastikiniuose buteliuose ir pilstomas alus baruose.
* '''„Fortas” Gyvas''' – 5,3 proc. stiprumo nepasterizuotas nefiltruotas alus. Parduodamas 0,5 l talpos figūriniuose stiklo buteliuose ir pilstomas alus baruose.
* '''„Fortas” tradicinis''' – 6,1 proc. stiprumo alus, parduodamas naujo standarto išskirtiniuose 2 l talpos plastikiniuose buteliuose.
* '''„Fortas” stiprusis''' – 8,1 proc. stiprumo šviesus alus. Parduodamas 0,5 l figūriniuose stiklo buteliuose ir naujo standarto išskirtiniuose 2l talpos plastikiniuose buteliuose.
* '''„Fortas” stipriausias''' – 9,0 proc. stiprumo šviesus alus. Parduodamas 0,5 l stikliniuose buteliuose.
* '''Alaus kokteilis „beer shake”''' – 2,9 proc. stiprumo alaus ir tekilos su citrina skonio, taip pat alaus ir spanguolių su žaliąja citrina skonio kokteiliai. Parduodamas 0,5 l talpos skardinėse.

=== Sidras ===
'''„Fizz”''' – 4,7 proc. stiprumo kriaušių, braškių, mėlynių ir kitų skonių natūralios fermentacijos sidras. Parduodamas 0,5 l talpos skardinėse ir 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose.

'''„Real”''' – 6,0 proc. stiprumo egzotinių vaisių, kriaušių, žemuogių ir kitų skonių sidras. Parduodamas 1,5 l plastikiniuose buteliuose.

=== Alkoholiniai kokteiliai ===
'''„A. Le Coq G:N”''' – 5,6 proc. „Safari“, Greipfrutų,  ir kitų  skonių gazuoti alkoholiniai kokteiliai. Parduodami 0,5 l skardinėse ir 1,5 l plastikiniuose buteliuose.

'''„Jamaica”''' – 8,1 proc. arbūzų, citrinų-kaktuso, braškių-bananų, kivi-žaliųjų citrinų, tekilos – citrinų  ir kitų skonių gazuoti alkoholiniai kokteiliai. Parduodami 1,5 l talpos plastikSherwood”''' – 4,5 proc stiprumo obuolių, braškių, kriaušių ir granatų skonių sidras. Parduodamas 0,5 l talpos skardinėse, 1,0 l talpos plastikiniuose buteliuose ir 0,33 l talpos stikliniuose buteliuose.

=== Alkoholiniai kokteiliai ===
'''„Le Coq”''' '''t-quila sunrise''' – 4,7 proc. stiprumo apelsinų skonio kokteilis. Parduodamas 1,0 l talpos plastikiniuose buteliuose.

'''„Le Coq”''' '''caipirinha''' – 4,7 proc. stiprumo kokteilis su žaliosiomis citrinomis. Parduodamas 0,33 l talpos stikliniuose buteliuose ir 1,0 l talpos plastikiniuose buteliuose.

'''„Le Coq”''' '''mojito''' – 4,7 proc. stiprumo kokteilis. Parduodamas 0,33 l talpos stikliniuose buteliuose ir 1,0 l talpos plastikiniuose buteliuose.

'''„Le Coq”''' '''pina colada''' – 4,7 proc. stiprumo kokteilis. Parduodamas 0,33 l talpos stikliniuose buteliuose.

'''„Le Coq”''' '''blue lagoon''' – 4,7 proc. stiprumo kokteilis. Parduodamas 0,33 l talpos stikliniuose buteliuose ir 1,0 l talpos plastikiniuose buteliuose.

'''„Le Coq”''' '''sex on the beach''' – 4,7 proc. stiprumo kokteilis. Parduodamas 0,5 l talpos skardinėse.

'''„Le Coq”''' '''margarita watermelon''' – 4,7 proc. stiprumo arbūzų skonio kokteilis. Parduodamas 1,0 l talpos plastikiniuose buteliuose.

'''„G:N”''' '''safari kiwi-banana taste''' – 5,5 proc. stiprumo kivi-bananų skonio kokteilis. Parduodamas 0,5 l talpos skardinėse.

'''„G:N”''' '''safari''' – 5,5 proc. stiprumo kokteilis. Parduodamas 0,5 l talpos skardinėse.

=== Stiprieji gėrimai ===
'''„HOP schapps”''' – 38 proc stiprumo stiprusis alkoholinis gėrimas, gaunamas distiliuojant aukščiausios rūšies Volfas Engelman alų, pagamintą iš vienos rūšies salyklo. Parduodama 0,35 l talpos stikliniuose buteliuose.

=== Gira ===
'''„Smetoniška gira”''' – natūraliai rauginta gira. Parduodama 0,5 l talpos skardinėse ir stikliniuose buteliuose, taip pat 1 l,  1,5 l, 2 l  talpos plastikiniuose buteliuose.

'''„Smetoniška Porterio gira”''' – natūraliai rauginta su apyniais gira. Parduodama 1 l talpos plastikiniuose buteliuoImperial gira”''' – bravoro rauginimo gira. Parduodama 0,4 l talpos stikliniuose buteliuose ir 0,568 l talpos skardinėse.

=== Energinis gėrimas ===
'''„Dynami:t”''' – tradicinio skonio energinis gėrimas su guanos ekstraktu. Parduodamas 0.33 l talpos skardinėse ir 0,5 l talpos plastikiniuose buteliuose.

'''„Dynami:t blue”''' – egzotiškas energinis gėrimas su padidintu kofeino kiekiu. Parduodamas tik 0,5 l talpos plastikiniuose buteliuose.

=== Nealkoholinis gėrimas ===

'''„Limpa” Tradicinis'''  – tradicinio skonio limonadas vaikams be konservantų. Parduodamas 0,5 l ir 1,5 l, talpos plastikiniuose buteliuose.

'''„Limpa” Citrininis'''  – citrinų skonio limonadas vaikams be konservantų. Parduodamas 0,5 l ir 1,5 l,limited edition”''' – tradicinio skonio energinis gėrimas su taurinu, kofeinu ir vitaminais. Parduodamas tik 0,568 l talpos skardinėse.

'''„Dynami:t vitamin energy”''' – gaivaus skonio energinis gėrimas su B grupės vitaminais. Parduodamas tik 0,25 l talpos skardinėse ir 0,5 l talpos plastikiniuose buteliuose.

=== Nealkoholinis gėrimas ===

'''„Fassbrause” persikų skonio'''  – persikų skonio nealkoholinis vokiškas gėrimas pagamintas iš nealkoholinio alaus su vitaminu B. Parduodamas 0,33 l talpos stikliniuose buteliuose.

'''„Fassbrause” citrinų skonio'''  – citrinų skonio nealkoholinis vokiškas gėrimas pagamintas iš nealkoholinio alaus su vitaminu B. Parduodamas 0,33 l talpos stikliniuose buteliuose.

'''„Kane's” citrinų skonio'''  – citrinų skonio gėrimas be dažiklių ir dirbtinių aromatų. Parduodamas 0,33 l talpos stikliniuose buteliuose ir 0,5 l talpos skardinėse.

'''„Kane's” kolos skonio'''  – kolos skonio gėrimas be dažiklių ir dirbtinių aromatų. Parduodamas 0,33 l talpos stikliniuose buteliuose ir 0,5 l talpos skardinėse.

'''„Aura” persikų nektaras'''  – vidutinio saldumo persikų nektaras. Parduodamas 1,00 l talpos Tetra Pak pakuotėse.

'''„Aura” ananasų nektaras'''  – ananasų nektaras gausus geležimi, kalciu ir vitaminais A. Parduodamas 1,00 l talpos Tetra Pak pakuotėse.

'''„Aura” multivitaminų nektaras'''  – obuolių, mangų, ananasų bei kitų vaisių sulčių nektaras. Parduodamas 1,00 l talpos Tetra Pak pakuotėse.

'''„Aura” pomidorų sultys'''  – švelnaus sūrumo Iberijos pusiasalio pomidorų sultys. Parduodamos 1,00 l talpos Tetra Pak pakuotėse.

'''„Aura” apelsinų sultys'''  – Floridoje bei Brazilijoje auginamų apelsinų sultys. Parduodamos 1,00 l talpos Tetra Pak pakuotėse.

'''„Sakmė” kriaušių skonio'''  – kriaušių skonio limonadas. Parduodamas 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose.

'''„Sakmė” miško uogų skonio'''  – miško uogų skonio limonadas. Parduodamas 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose.

'''„Sakmė” braškių skonio'''  – braškių skonio limonadas. Parduodamas 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ==
* Vilma Akmenytė, Giedrė Milerytė. Nuo I. B. Volfo ir Engelmano iki Ragučio. - K.:Kopa, 2008. - 208 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-772-06-4

[[Kategorija:Lietuvos alkoholinių gėrimų bendrovės]]
[[Kategorija:Kauno įmonės]]