Difference between revisions 5500577 and 5500587 on ltwiki

{{abejotinas}}
[[Vaizdas:Galileo_Preparations_-_GPN-2000-000672.jpg|thumb|right|260px|Gamykloje surenkamas zondas Galileo]]

'''Kosminis zondas''' yra automatinis kosminis aparatas, kuris tiria Saulės sistemos kūnus. Kosminiui zondui elektros energiją tiekia autonominės zondo [[Saulės baterija|Saulės baterijos]]. Toks kosminis aparatas gali skrieti arba būti pagreitintas kokio nors kosminio kūno traukos lauko (pvz: planetos) arba cheminiu kuru varomų variklių. Judėdamas iš vienos stacionarios [[Orbita|orbitos]] į kitą, automatinis zondas kuro dažniausiai nenaudoja, nes yra įmanoma pasinaudoti planetų veikiama trauka. Kosminiam aparatui kuras yra reikalingas pakeisti skrydžio trajektoriją tuomet, kai pasinaudoti kosminio kūno trauka yra neparanku arba neįmanoma. Tam, kad įveiktų [[Žemė]]s traukos jėgą, kosminis zondas turi pasiekti [[Antrasis kosminis greitis|antrąjį kosminį greitį]] (11,2 km/s), pirmasis tai padarė kosminis zondas [[Luna 1]] 1959 m.

== Moksliniai prietaisai ==
Automatinis zondas gali turėti šiuos mokslinius prietaisus: ultraspektrometras atmosferos ir jonosferos dujų sudėčiai tirti, infraspektrometras Žemųjų atmosferos sluoksnių temperatūrai, televizijos aparatūra; magnetometras magnetinio lauko stiprumui matuoti, jonizacijos kamera kosminiams, spinduliams tirti, [[Saulės plazma|Saulės plazmos]] detektorius protonams registruoti, [[Meteoras|meteorinių]] dalelių detektorius dalelių judėjimo kiekiui ir jų pasiskirstymui arti Žemės matuoti, infraradiometras planetų paviršiaus sudėčiai. Kiekvienas šiuolaikinis kosminis aparatas turi dar ir spektrometrą, aukščiometrą, fotografavimo kameras, komandines programas, kokybiškam ryšiui užtikrinti naudojamos parabolinės radijo antenos.

[[Vaizdas:Mars global surveyor.jpg|thumb|left|260px| Marso zondas Mars Global Surveyor]]

== Planetų tyrimai ==
Saulės sistemos planetas labai sėkmingai tyrinėjo šie automatiniai zondai:
* [[Luna 2]] pirmasis minkštai nusileido [[Mėnulis|Mėnulyje]],
* [[Lunar Prospektorius]] Mėnulyje atrado vandens,
* [[Viking 2]] nusileido [[Marsas (planeta)|Marse]],
* [[Mars Pathfinder]] tyrė Marso kalnus,
* [[Venera 7]] pirmoji sėkmingai nusileido [[Venera (planeta)|Veneroje]],
* [[Mariner 10]] praskriejo pro [[Merkurijus (planeta)|Merkurijų]] ir Venerą,
* [[Magelanas (erdvėlaivis)]] radiolakaciniu būdu sudarė Veneros žemėlapį,

* [[Galileo (erdvėlaivis)]] tyrė Jupiterį,
* [[Pioneer 10]] tyrė Jupiterį,
* [[Voyager 1]] apskriejo [[Jupiteris (planeta)|Jupiterį]] ir [[Saturnas|Saturną]],
* [[Voyager 2]] apskriejo išorines planetas,
* [[Galileo (erdvėlaivis)]] tyrinėjo Jupiterį,
* [[Cassini-Huygens]] tiria Saturną ir palydovus.
* [[Džotas]] tyrinėjo Halio kometą,
* [[Ulisses (zondas)]] tyrinėjo Saulę ir jos vėją,
* [[NEAR]] tyrinėjo [[Asteroidų žiedas|asteroidų žiedą]].

== Dabarties tyrimai ==
Nauji zondai, tokie kaip [[New Horizons]], ruošiami naujoms misijoms, kurios skirtos tolimųjų [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] planetų tyrimams. Su New Horizons zondu 2015 m. siekta ištirti [[Plutonas (nykštukinė planeta)|Plutoną]], ir kai kuriuos [[Koiperio žiedas|Koiperio žiedo]] [[Koiperoidas|koiperoidus]]. Keli seni zondai Pioneer 10, Pioneer 11, Voyager 1 ir Voyager 2 skrenda už Saulės sistemos ribų link netoli esančios [[Tarpžvaigždinė erdvė|tarpžvaigždinės erdvės]], kurios ribą eksperimentiškai nustatė Voyager 2. Automatinis zondas Pioneer 10 iki [[2003]] m. buvo naudojamas kaip švyturys tolimojo kosminio ryšio technologijoms tobulinti.

{{astro-stub}}
{{Commons|Category:Space probes|no=T}}

[[Kategorija:Kosminiai tyrimai]]