Difference between revisions 5822305 and 5831817 on ltwiki

{{tvarkyti}}{{gramatika}}
[[Vaizdas:Masamune Portrait.jpg|miniatiūra|Masamunės portretas]]
'''Masamunė''' (正宗), taip pat žinomas kaip '''Goro Njūdō Masamunė''' (五郎 入道 正宗,Šventikas Goro Masamunė,1264m. - 1343m.), yra plačiai pripažįstamas kaip geriausias Japonijos [[Ginklakalys|kardų kūrėjas]]. Jis Sošu tradicija kūrė kardus ir durklus, japoniškai žinomus kaip [[tači]] ir [[Tantas|tanto]]. Nors ir pasiekė beveik legendinį statusą, jo konkretūs gyvenimo metai nėra žinomi. Bendrai sutarta, jog daugumą kardų gamino vėlyvojo 13a. pabaigoje bei ankstyvame 14a., 1288–1328 metais. Kai kuriose istorijose jo pavardė pateikiama kaip Okazakis, tačiau keletas ekspertų mano, jog tai buvo išgalvota siekiant sustiprinti ryšį su Tokugavų šeima.

Manoma, jog Masamunė dirbo [[Kamakura laikotarpis|Kamakuros laikotarpio]] pabaigoje  (1288–1328), [[Sagamio žemė|Sagamio provincijoje]]. Taip pat manoma, jog jį apmokė tokie kardų gamintojai kaip Saburo Kunimune, Avataguči Kunicuna ir Šintōgo Kunimicu iš Bizen ir Jamaširo provincijų. Nėra aišku ar kraujo ryšiu, ar įvaikinuimo būdu jis buvo tėvas Hikoširo Sadamunei, daugelio laikomu beveik tokiu pat garsiu Sōšū meistru.

Japonijos kardų gaminimo konkurse yra teikiamas apdovanojimas pavadinimu – Masamunės prizas. Jis nėra skiriamas kiekvienais metais, tačiau skiriamas kardų kūrėjui, kuris sukūrė išties išskirtinį darbą.

== Stilius ==
Masamunės kardai turi aukščiausio grožio ir kokybės reputaciją, nors ir buvo gaminami laikotarpiu, kuriame plienas reikalingas kardo gaminimui dažnai būdavo negrynas.

(contracted; show full)quot;10.000 šaltų naktų"), pjovė viską, kas buvo jo kelyje: žuvis, plaukiančius žemyn upe lapus, netgi tą patį orą, kuris pūtė į jį. Labai sužavėtas savo mokinio darbu, Masamunė įsmeigė savo kardą, Javarakai-Te (柔らかい手, „Švelniąsias rankas“), į srovę ir kantriai laukė. Tik lapai buvo perpjauti perpus. Žuvys netgi galėjo prie jo priplaukti ir jom nieko nebuvo, o oras švelniai švilpė pučiant šalia kardo ašmenų. Po kurio laiko Muramasa pradėjo šaipytis iš savo mokytojo dėl jo akivaizdaus kardų gaminimo įg
uūdžių trūkumo. Besišypsodamas sau Masamunė ištraukė savo kardą, nušluostė bei įdėjo į dėklą. Viso to metu Muramasa kritikavo jį dėl kardo negebiėjimo nieko perpjauti. Vienuolis, kuris viską stebėjo iš šono, priėjo ir žemai nusilenkė abiem kardų gamintojams. Tada jis ėmė aiškinti, ką matė.

„Pirmasis kardas visomis prasmėmis yra puikus kardas, tačiau jis yra ištroškęs kraujo, piktas kardas, jam nerūpės tai, ką jis perpjaus. Jis taip pat lengvai gali pjauti drugelius kaip ir atskirti žmonėms galvas nuo pečių. Tačiau antrasis kardas yra daug geresnis. Jis bereikalo nepjaus tų, kurie to nenusipelnė, kurie yra nekalti.“

Kitose šios istorijos versijose, šie kardai tiesiog pjovė plaukiančius žemyn upe lapus, tačiau prie Muramasos kardo perpjauti lapai prilipdavo, toluo metu, kolai nuo Masamunės kardo perpjauti, jie nuplaukdavo toliau. Arba tai jog abu kardai pjovė lapus, tačiau Masamunės perpjauti lapai vėliau vėl susijungdavo. Dar vienoje versijoje lapus pjovė tik Muramasos kardas, Masamunės kardas juų nežalojo, ų d. Dar kitoje versijoje Muramasos kardas juos perpjaudavo, kolai Masamunėos kardas juos sujungdavo.

Dar kitoje istorijoje Muramasa ir Masamunė buvo iškviesti pagaminti kardą [[Šiogūnas|Šiogūnui]] arba Imperatoriui. Rezultatai būdavo tokie patys kaip ir kitose istorijose, o Masamunės kardai buvo pripažinti šventais. Vienoje istorijoje Muramasa netgi yra nužudomas už velniško kardo sukūrimą.

Tačiau visos šios legendos istoriniu atžvilgiu yra neįmanomos, nes abu kardų kūrėjai gyveno skirtingose epochose, kuriose buvo jų simboliai.

== Mokiniai ==
Yra manoma, jog Masamunė apmokė didį skaičių kardų kalvių. Konkrečiai yra žinoma 15, iš kurių net 10 yra laikomi Juttecu arba "Dešimčia Įžymių Mokinių" arba "Dešimčia Didžių Masamunės mokinių".

=== Didieji Juttecu ===

==== Čogi ====
Nors greičiausiai ir netiesioginis Masamunės mokinys, vien dėl datos kada jis darbavosi, jo darbuose galima įžvelgti Masamunės Sošu tradicijos bei Soden Bizen kardų kūrėjų įtaka. Nors pagal kanji ženklus japonų kalboje jo vardas yra tariamas "Nagajoši", bet šiam kalviui nuspręsta naudoti kinišką tarimą "Čogi".

==== Kanemicu ====
Kadangi jis yra laikomas vienu iš Sai-jo O-vazamono kalvių (puikaus aštrumo didmeistrių), manoma, jog sukūrė ir keletą žinomiausių aštriausių kardų. Fudžiširo raštuose minimi jų vardai - Kabutovari (Šalmo pjovėjas), Išikiri (  Akmens pjovėjas) ir Teppokiri (Ginklų pjovėjas). Kanemicu pagamino kardus, kuriuos naudojo įžymūs vyrai bei generolai. Greičiausiai nebuvo apmokytas Masamunės tiesiogiai, bet Sošu jam turėjo didžiulę įtaką. Taip pat buvo Soden Bizen revoliucijos lyderis.

==== Šizu Saburo Kaneudži ====
(contracted; show full)

==== Naocuna ====
Egzistuoja daug teorijų, jog iš tiesų jis buvo Saemonzaburo mokinys. Daugelis mano, jog jo darbams didžiulę įtaką turėjo Sošu (net jei ir nebuvo tiesiogiai apmokytas Masamunės), Soden Bizen bei Ivamio provincijos stiliai.

=== Kiti mokiniai ===
* Hiromicu: Kartu su Akihiro atnešė antrąjį Sošu stiliaus periodo laikotarpį.
* Sadamune: Mokinys ir greičiausiai Masamunės sūnus, arba bent jau įvaikintas sūnus. Kaip ir jo tėvas, jis nepaliko jokių pasirašytų darbų, tačiau vis
  tiek yra laikomas neturėjusiu lygių Sošu tradicijoje po Masamunės.
* Akihiro: Tiesioginis Masamunės mokinys, kartu su Hiromicu yra atsakingas už Sošu stiliaus atkūrimą antrajame Sošu periode.

== Kardai ==

=== Hondžo Masamunė ===
Hondžo Masamunė didžiąją Edo periodo laikotarpio dalį reprezentavo šiogūnatą, kai buvo perduodamas iš vieno Šiogūno į kito rankas. Jis yra vienas geriausių iš žinomų Masamunės kardų, taip pat ir vienas geriausių kadanors sukurtų japoniškų kardų. Kardas buvo paskelbtas Japonijos nacionaline vertybe (Kokuhô) 1939m. Pavadinimas Hondžo galimai kilo iš kardo glaudaus ryšio su generolu Hondžo "Ečizen no kami" Šigenaga, kuris gavo šį kardą mūšio lauke. Hondžo Šigenaga, tuometinis Uesugi Kenšin generolas, 16a. buvo užpultas generolo Umanosuke, kuris tuo metu jau puikavosi nužudęs daugelį priešų. Šigenaga buvo užpultas su Hondžo Masamune, kuris padalino jo šalmą. Šigenaga išgyveno bei pasiėmė šalmą kaip trofėjų.

Kardas turėjo keletą įskilimų iš daugelio garsių mūšių, tačiau juo vistiek buvo galima naudotis. Kardas buvo Šigenagos rankose tol, kol jis buvo paskirtas tarnauti Fušimio pilyje, Bunroku (apie 1592m.-1595m.). Kai Šigenaga pritrūko lėšų, jis buvo priverstas parduoti savo kardą Tojotomiui Hidecugu, Tojotomio Hidejošio suūnėnui bei vasalui. Jis buvo nupirktas už 13 Mai, 13 Oban, kas tuo metu prilygo 13 didelių aukso monetų. Vėliau kardas Kjoho Meibucu Čo buvo įvertintas 1000 Mai.

(contracted; show full)
* Suzanne P Cole (2011-04-17). "Rare samurai sword was a gift to Harry S. Truman". ''Kansas City Star''.
* [https://themuseumfreak.wordpress.com/category/truman-library/ "Masamune Sword in Truman Library"]. ''themuseumfreak.wordpress.com''. The Museum Freak. Retrieved 2 January 2015.

[[Kategorija:Japonijos asmenybės]]
[[Kategorija:Ginklų konstruktoriai]]