Difference between revisions 6023994 and 6186309 on ltwiki

{{Tvarkyti|nuo=2014 m. balandžio|netvarkingas_nuo=2007 m. balandžio}}

'''Hegemonija''' – vienos grupės dominavimas kitų grupių atžvilgiu, taikant arba netaikant [[represija|represijų]], tam, kad dominuojanti šalis apimtų sferas ir jos iškeltų sąlygų laikytųsi kitos šalys, pavyzdžiui, stipresnės [[valstybė]]s prekybų sutarties galiojimas silpnesnių atžvilgiu. Hegemonija gali kontroliuoti naujų idėjų atsiradimą, taikymą ar pasireiškimą [[visuomenė]]je, pavyzdžiui, vienos galingo(contracted; show full)
karą, o po jo sekęs Šaltasis karas buvo SSRS ir JAV varžybos dėl hegemono
statuso. XX a. viduryje konfliktas dėl hegemono statuso įžvelgtinas ir
valstybių sąjungų  konkuravime. Toks
konkuravimas buvo akivaizdus tarp komunistinio Varšuvos pakto šalių ir
kapitalistinio NATO. Šiose varžybose buvo naudojamas tiek netiesioginis
poveikis varžovui (ginklavimosi varžybos), tiek tiesioginis (Vietnamo, Korėjos
karai). Tokiu būdu buvo siekiama destabilizuoti varžovę ir tuo pačiu priartėti
prie hegemono statuso
. 

XXI a.

Pasibaigus Šaltajam karui, prancūzų politikas Hubert Védrine pavadino JAV hegemonine super galia. Tokį
teiginį jis pagrindė vienašališkų karinių veiksmų pavyzdžiais, ypač Irako karo
atveju. Tuo tarpu JAV politinių mokslų atstovai John Mearsheimer ir Joseph Nye manė, kad JAV nėra hegemonas, kadangi net
šiai valstybei nepakanka finansinių ir karinių resursų primesti visišką
(contracted; show full)
šiuolaikinę JAV hegemonijos atvejį ir tam pagrįsti pateikė Pasaulinio karo su
terorizmu pavyzdį bei pateikė mechanizmus ir procesus, kuriais anot jo JAV
vykdo hegemoninį dominavimą – valdymą<ref>Beyer, Anna Cornelia (2010). ''Counterterrorism and International Power Relations''. London: I. B. Tauris. ISBN 978-1-84511-892-1.</ref>.  

== Šaltiniai ==
<references />[[Kategorija:Valdymo formos]]