Revision 3968056 of "Antikinė romėnų literatūra" on ltwiki{{Cleanup}}
{{Stilius}}
{{Senovės Roma}}
'''Antikinė romėnų literatūra''' – senovės romėnų autorių kūriniai, sukurti apie [[III a. pr. m. e.]] viduryje – [[V amžius|V amžiuje]].
== Bruožai ==
Antikinė [[literatūra]] gyvavo apie 1200 metų. Vienas iš antikinės literatūros bruožų – [[humanizmas]], žmogų laikęs pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais.
== Romėnų literatūros fenomenas ==
Romėnų gyvenimas nebuvo ramus. Šiaurėje stūksojo seni, išmanantys meną, amatus, raštą etruskų miestai. [[Etruskai]] yra mįslė naujajam pasauliui: nežinoma nei kokios kilmės tauta tai buvo, nei kokia kalba kalbėjo. Ji paliko daug rašto paminklų, bet neįstengiama jų perskaityti. Romėnai daug ką pasisavino iš etruskų: raštą, būrimo iš paukščių ir gyvulių kepenų paslaptis, karalių ir valdininkų regalijas, [[kalnedorius|kalendoriaus]] elementus, kai kuriuos religijos dalykus, [[gladiatorius|gladiatorių]] kovas. Kai kas mano, jog Romos vardas etruskiškas. Iš pradžių romėnai buvo susiję su etruskais, bet Roma nevirto etruskų miestu. Sustiprėję septynkalnio miesto gyventojai kaimynus užkariavo ir asimiliavo. Etruskai išnyko nuo žemės paviršiaus.
Į rytus nuo Lacijaus gyveno romėnams giminingos oskų gentys. Nei etruskai, nei oskai ir kiti italikai nesidžiaugė besiplečiančia kaimynų teritorija ir stengėsi jos augimą pažaboti. Roma ilgus dešimtmečius egzistavo įtempusi visas jėgas. Manoma, kad jos stiprybę lėmė du dalykai: valdininkijos sistema ir griežti moralės principai.
Romėnai laikėsi [[principas|principų]], tai irgi savotiškai padėjo jiems būti stipriems ir nepalūžti. Drausmė (disciplina) [[karas|kare]] ir [[taika|taikoje]] buvo romėnų socialinio gyvenimo pagrindas. Griežta ir besąlygiška tėvo (''pater familias'')valia rėmėsi šeimos gyvenimas. Visi [[pilietis|piliečiai]] turėjo elgtis kaip dera, būti ištikimi pareigai (''pietas''): tinkamai gerbti dievus(''pietas erga deos'' – pamaldumas), tėvus (''pietas erga parentes'' – tėvų meilė), tėvynę (''pietas erga patriam'' – tėvynės meilė). Duotojo žodžio laikymasis ir pasitikėjimas duotuoju žodžiu (''fides'') palaikė [[visuomenė]]s vienybę, poelgių orumas (''gravitas'') garantavo rimtą visų elgesį. Prabangą (''luxuria'') romėnai visuomet laikė [[tradicija|tradicinės]] gyvensenos, kuriai būdingas neturtas (''paupertas''), irimo kaltininke. Romėnai labai vertino pastovumą, pasirinktos pozicijos tvirtumą (''constantia'') ir ypač pabrėždavo protėvių gyvenimo būdo perimamumo ir perdavimo reikšmę.
Todėl romėnai buvo labai konservatyvūs. Žodis „naujas“ juos visada truputį gąsdino. Tabu draudė tik tai, kas keitė pirmykščių žmonių gyvenimo būdą. Tačiau romėnai turėjo dviveidį dievą Janą, kuris išreiškia perimamumo idėją. Žiloje [[senovė]]je Janas buvo svarbiausias romėnų dievas.
Ypač svarbu paminėti, kad romėnai maišė graikų [[filosofija|filosofijos]] sroves ir kryptis, iš kiekvienos pasirinkdami tai, kas kam atrodė artima ir reikalinga. Jie ignoravo harmonijos principą ir nesiekė simetriškos [[literatūra|literatūros]] veikalų kompozicijos.
== Šaltiniai ==
* ,,Visuotinės literatūros istorija"; 1988 m.; "Alma Littera"; 343 psl.;
* ,,Romėnų literatūros chrestomatija"; D. Dilytė ir E. Ulčinaitė;
* ,,Antikinė literatūra" ; D. Dilytė; 2005 m.;,,Mintis"; 445 psl.;
* ,,Žymūs Antikos žmonės"; G. Hafneris; 1987 m.; „Vyturys"; 286 psl.;
== Taip pat skaitykite ==
* [[Antikinė graikų literatūra]]
[[Kategorija:Antikos literatūra]]
{{Link FA|ka}}
{{Link FA|sh}}
{{Link GA|fi}}
{{Link GA|no}}
{{Link FA|eu}}
[[bg:Латинска литература]]
[[br:Lennegezh latin]]
[[bs:Rimska književnost]]
[[ca:Literatura llatina]]
[[cs:Latinská literatura]]
[[da:Romersk litteratur]]
[[de:Lateinische Literatur]]
[[en:Latin literature]]
[[eo:Latina literaturo]]
[[es:Literatura en latín]]
[[et:Rooma kirjandus]]
[[eu:Latinezko literatura]]
[[fi:Latinankielinen kirjallisuus]]
[[fr:Littérature latine]]
[[gl:Literatura latina]]
[[hr:Rimska književnost]]
[[hu:Római irodalom]]
[[is:Latneskar bókmenntir]]
[[it:Letteratura latina]]
[[ja:ラテン文学]]
[[ka:რომაული ლიტერატურა]]
[[ko:라틴 문학]]
[[la:Litterae Latinae]]
[[lv:Romiešu literatūra]]
[[mk:Римска книжевност]]
[[nl:Latijnse literatuur]]
[[no:Latinsk litteratur]]
[[oc:Literatura latina]]
[[pt:Literatura latina]]
[[ro:Literatura latină]]
[[ru:Римская литература]]
[[scn:Littiratura latina]]
[[sh:Rimska književnost]]
[[sk:Latinská literatúra]]
[[sr:Римска књижевност]]
[[sv:Latinsk litteratur]]
[[tr:Latin edebiyatı]]
[[ur:لاطینی ادب]]
[[zh:古罗马文学]]All content in the above text box is licensed under the Creative Commons Attribution-ShareAlike license Version 4 and was originally sourced from https://lt.wikipedia.org/w/index.php?oldid=3968056.
![]() ![]() This site is not affiliated with or endorsed in any way by the Wikimedia Foundation or any of its affiliates. In fact, we fucking despise them.
|