Revision 4023052 of "Vėdinimas" on ltwiki

'''Vėdinimas''' (nuo [[Lotynų kalba|lot.]] žodžio ''Ventilatio'') – tai procesas, kuomet pašalinamas panaudotas oras ir tuo pačiu pakeičiamas lauko oru. Kartu su šiuo procesu, kuomet tai reikalinga ar būtina, oras yra filtruojamas, pašildomas ar atvėsinamas, sudrėkinamas ar nusausinamas. Toks [[oras|oro]] kaitos sudarymas uždaroje erdvėje užtikrina:
* [[deguonis|O<sub>2</sub>]] ore papildymą,
* [[anglies dioksidas|CO<sub>2</sub>]] koncentracijos sumažinimą,
* vandens garų pertekliaus pašalinimą,
* oro teršalų pašalinimą.

Vėdinimo rūšys pagal uždarą [[Erdvė|erdvę]]:
* patalpų ir [[pastatas|pastatų]] vėdinimas
* transporto priemonių ([[automobilis|automobilių]], [[orlaivis|orlaivių]] ir kt.) kabinų ir salonų vėdinimas
* [[apranga|aprangos]] (erdvės po drabužiais, [[avalynė]]je ir kt.) vėdinimas
* [[plautis|plaučių]] vėdinimas (vadinamasis ''išorinis kvėpavimas'')
* [[Dūmai|priešdūminis]]vėdinimas (dar vadinama - priešgaisrine [[Slėgis|viršslėgio]] sistema)

== Patalpų ir pastatų vėdinimas ==
Pastatuose oras būna užterštas mažais kiekiais įvairiausių junginių, kurie veikia žmogaus sveikatą.

Sąrašas teršalų, aptinkamų gyvenamose patalpose.

{{lentelės viršus}}
! Teršalai
! Šaltinis
|-----
| [[Drėgmė]] ir [[pelėsiai]]
| Grindys, rūbų džiovinimas uždaroje patalpoje, maisto ruoša, drabužių skalbimas, kambarinių augalų auginimas, name laikomos malkos ir net pats žmogus. Apskaičiuota, kad keturių asmenų šeima per dieną vidutiniškai išskiria 13 litrų vandens.
|-----
| [[Karbamidas]], [[formaldehidas]]
| Kai kurių tipų plokštės, paneliai, kiliminė danga, baldai, tekstilė ir t. t.
|-----
| [[Tabakas|Tabako]] dūmai
| [[Rūkymas]]
|-----
| Namų ūkio chemikalai
| Įvairios valymo priemonės, dažai ir tirpikliai, aerozoliniai preparatai ir t. t.
|-----
| Kvapai, virusai, bakterijos
| Žmonės ir naminiai gyvūnai
|-----
| Degimo produktai (įskaitant [[anglies monoksidas|anglies monoksidą]], azoto oksidus, [[anglies dioksidas|anglies dioksidą]], kietas daleles)
| Kuro deginimo įrengimai: [[katilinė]]s, šildytuvai, [[krosnis|krosnys]], dujiniai drabužių džiovintuvai, [[židinys|židiniai]], [[viryklė]]s ir t. t.
|-----
|}

Gerai izoliuotame pastate be vėdinimo arba su nepakankamu vėdinimu nuolat būnantys žmonės dažnai skundžiasi neaiškios kilmės negalavimais: [[galvos skausmas|galvos skausmais]], alerginiais susirgimais, [[nemiga]], nedarbinga nuotaika. Šis seniai pastebėtas reiškinys pavadintas „ligoto pastato sindromu“. Vieno tyrimo duomenimis, miestietis vidutiniškai net 80 % laiko praleidžia uždarose patalpose. Tai parodo vėdinimo svarbą žmogaus sveikatai.

Taip pat yra keletas priežasčių, dėl kurių būtina vėdinti tam tikros paskirties patalpas:
* Gamyklose, kuriose gaminamos ar naudojamos sprogios ir degios medžiagos (pvz., [[dažai]], [[lakas|lakai]] ir pan.) neišvėdinus patalpų kiltų realus [[gaisras|gaisro]] ar [[sprogimas|sprogimo]] pavojus.
* Drėgnose patalpose (pvz., baseinuose) vėdinant būtina šalinti perteklinę drėgmę, nes kitaip atsiranda pelėsių, nuo drėgmės genda įvairios pastato konstrukcijos, suprastėja medžiagų termoizoliacinės savybės.

=== Rekomenduojamos vėdinimo sąlygos ===
Kad būsto oras būtų sausas ir švarus, šviežias srautas būtinai turi tekėti iš išvėdintų patalpų į neišvėdintas. Jei patalpa yra sandari, o oras patenka per [[langas|langus]], pageidautina, kad oras patalpoje pasikeistų nuo 0,5 iki 0,8 karto per valandą. Čia pateikiama lentelė nurodo oro apykaitą, esant tam tikrai vėdinimo būsenai.

{{lentelės viršus}}
! Būsena
! Oro apykaita (kartais per valandą)
|-----
| Pageidautina
| Nuo 0,5 iki 0,8
|-----
| Langai uždaryti
| Nuo 0,1 iki 0,3
|-----
| Langai atverti
| Nuo 0,8 iki 4,0
|-----
| Langai visiškai atidaryti
| Nuo 9 iki 15
|-----
| Veikia oro trauka
| Daugiau nei 40
|-----
|}

=== Natūralus vėdinimas ===
Paprasčiausias statinių vėdinimo būdas – natūralus, kai oras į [[Patalpa|patalpas]] patenka pro pastate esančius plyšius, langus, [[orlaidė|orlaides]], mikroventiliacijos ertmes naujo tipo languose, duris ar specialiai tam įrengtas angas. Oras šalinamas vertikaliais traukos kanalais natūralios traukos principu [[Konvekcija|konvekcija]], kai patalpose sušilęs oras kyla į viršų. Tokie kanalai paprastai įrengiami [[tualetas|tualete]], [[vonios kambarys|vonios kambaryje]] ir [[virtuvė]]je.

Natūralus vėdinimas skirstomas į:
* organizuotą, kai orui įeiti ir išeiti numatomos specialios angos, žinomi tų angų matmenys ir išdėstymas
* neorganizuotą, kai oras skverbiasi per tiksliai nežinomo ploto ir vietos nesandarumus ir plyšius

Natūralaus vėdinimo trūkumai:
* patenkantis į patalpas oras nesušildomas, todėl kai už lango šalta, pavyzdžiui, [[žiema|žiemą]], vėdinant patalpas gali susidaryti šaltas [[skersvėjis]], skatinantis peršalimus
* patenkantis į patalpas oras nevalomas ir [[Filtravimas (reikšmės)|nefiltruojamas]], dėl to su oru į patalpas patenka [[vabzdžiai]], [[dulkės]] ir kiti nešvarumai. [[Dulkės|Dulkių]] patekimas ypač būdingas [[Pastatas|pastatams]], esantiems arti judrių gatvių. Taip pat vėdinant tokius pastatus natūraliu būdu į patalpas patenka gatvės [[triukšmas]]
* sunku reguliuoti patenkančio oro kiekį, dėl to patalpos gali būt vėdinamos per daug arba per mažai. [[vasara|Vasarą]], kai patalpos ir lauko temperatūrų skirtumas artėja prie nulio ir oras praktiškai nustoja judėti
* dideli energijos nuostoliai ir dėl to išaugusi šildymo kaina

=== Mechaninis vėdinimas ===
Kitas vėdinimo būdas yra mechaninis. Oras tiekiamas ir šalinamas iš patalpų priverstinai, naudojant [[ventiliatorius]]. Pagal paskirtį mechaninės vėdinimo sistemos skirstomos į:
* ištraukiamąsias, kurios šalina panaudotą orą;
* tiekiamąsias, kurios tiekia lauko orą, kuris, reikalui esant, gali būti išvalytas ir pašildytas.

Yra kelios rekomendacijos mechaninei vėdinimo sistemai:
* Vienam žmogui į gyvenamosios paskirties patalpą šviežio oro turėtų būti tiekiama ne mažiau kaip 14,4 m³/h. Jei pastato patalpos visuomeninės paskirties, šis oro kiekis gali būti daug didesnis. Oro kaita turi būti aktyvesnė, jei patalpose bus rūkoma, sportuojama.
* Triukšmo lygis, kurį skleidžia vėdinimo sistema, gyvenamosiose patalpose turėtų neviršyti 45 [[garsumas|dB(A)]] dieną ir 35 dB(A)naktį.

Tokių sistemų pranašumai:

* projektuojant parenkamas reikiamas oro kiekis, kuris tiekiamas nepriklausomai nuo lauko oro temperatūros svyravimų
* vėdinimo procesą (įjungta / išjungta) ir vėdinimo aktyvumą galima valdyti pagal savo pageidavimus
* tiekiamas oras sušildomas arba atvėsinamas iki reikiamos temperatūros
* tiekiamas oras gali būti filtruojamas, taip pat gali būti pasirenkamas oro išvalymo laipsnis
* galima palaikyti vienodą patalpų mikroklimatą visą laiką

Sistemų trūkumai:
* įrengimas nemažai kainuoja
* veikdamos jos skleidžia triukšmą
* jos naudoja elektros energiją, už kurią paskui reikia mokėti

==== Rekuperacinės vėdinimo sistemos ====
Rekuperacinės vėdinimo sistemos sukurtos taip, kad [[energijos taupymas|taupytų energiją]], o tuo pačiu mažintų ir vartotojo išlaidas. Šių sistemų darbo principas paprastas. Šviežias oras išvalomas oro filtrais, po to patenka į [[šilumokaitis|šilumokaitį]] (dar vadinamą rekuperatoriumi), kuris savo ruožtu sušildomas išeinančiu patalpos oru, vėliau pašildomas iki reikiamos temperatūros (jeigu reikia) ir tiekiamas į patalpas. Tokiu būdu, išlaidos šviežio oro šildymui sumažėja 50-90 %. Rekuperacinės sistemos gaminamos įvairaus našumo ir skirtingų modifikacijų.

===== Rekuperatorių tipai =====
'''Plokšteliniai rekuperatoriai'''

Jie puikiai tinka visur, kur reikia ypatingo oro tyrumo. Savybės:
* iki 75 % energijos grąžinama
* 99,9 % dviejų oro srovių atskyrimas
* statinė sistema, kuri nereikalauja papildomos elektros energijos.

'''Rotaciniai rekuperatoriai'''

Optimalus sprendimas tiems atvejams, kai yra ypatingai svarbus įrenginio dydis ir reikalingas maksimalus taupymas. Savybės:
* šilumos grąžinimas iki 85 %
* įrenginys yra trumpesnis negu plokštelinis rekuperatorius
* tolygus sukimosi greičio reguliavimas siekiant efektyviausio funkcionavimo

'''Atskirų srautų rekuperatoriai'''

Geriausi labai šaltame klimate arba tuomet, kai įrenginius reikia atskirti. Savybės:
* iki 75 % energijos grąžinama
* mažiausias jautrumas žemoms temperatūroms (veikia iki -30&nbsp;°C temperatūros)
* galimybė pastatyti padavimo įrenginį labai dideliu atstumu nuo ištraukimo

{{Commons|Category:Ventilation|no=T}}

[[Kategorija:Infrastruktūra]]
[[Kategorija:Įranga]]
[[Kategorija:Buitinė technika]]
[[Kategorija:Šildymas]]

[[ar:تهوية داخلية]]
[[bg:Вентилация]]
[[da:Ventilation]]
[[de:Luftwechsel]]
[[en:Ventilation (architecture)]]
[[es:Ventilación (arquitectura)]]
[[et:Ventilatsioon]]
[[fi:Ilmanvaihto]]
[[fr:Ventilation]]
[[hi:संवातन]]
[[ja:換気]]
[[ky:Желдетүү]]
[[nl:Ventilatie]]
[[pl:Wentylacja]]
[[pt:Ventilação]]
[[ru:Вентиляция]]
[[sv:Ventilation (byggnader)]]
[[th:ระบบระบายอากาศ]]
[[tl:Bentilasyon]]
[[uk:Вентиляція]]