Revision 4156533 of "Gelmių psichologija" on ltwiki

{{šaltiniai}}
'''Gelmių psichologija''' – [[Psichologija|psichologijos]] kryptis, kilusi iš [[Zigmundas Froidas|Z. Froido]] sukurtos [[Psichoanalizė|psichoanalizės]]. Gelmių psichologijoje pabrėžiama [[Pasąmonė|pasąmonės]] svarba žmogaus [[Psichika|psichikai]]. Tiriant [[mąstymas|mąstymo]] procesus, remiamasi praktiniu teorijos pritaikomumu neurozių terapijoje, stengiamasi susieti [[Psichiatrija|psichiatrijos]] ir neurofiziologijos žinias su [[Psichologija|psichologijos]] tyrimais. Gelmių psichologijos apima tebevykstančią teorijų ir terapijų raidą, kurioms praskynė kelią [[Pierre Janet]], [[William James]], [[Sigmund Freud]] ir [[Carl Gustav Jung]]. Gelmių psichologija tyrinėja [[sąmonė]]s bei [[pasąmonė]]s sąryšius. Ši psichologijos srovė aprėpia psichoanalizės ir [[psichoanalitika|psichoanalitikos]] taikomus metodus.

Tai metodai, kuriais siekiama išsiaiškinti bei suprasti užslėptas žmogaus [[elgsena|elgsenos]] [[paskata]]s, neįsisąmonintus, glūdinčius pasąmonėje [[jausmai|jausmus]], [[mintis]], idant būtų pagydyti įvairaus pobūdžio psichikos sutrikimai. Gelmių psichologijos šalininkai mano, jog atradus gilumines, praeityje (dažniausiai vaikystėje) esančias priežastis, galima koreguoti dabartines individo problemas.
[[archetipas|Archetipai]] yra pirmykščiai [[Kolektyvinė pasąmonė|kolektyvinės pasąmonės]] dėmenys. Archetipai sudaro nesikeičiančią aplinką, užburtą žmonijos patirčių ratą, įspraustą į tam tikrus rėmus. Trukmė yra šio vyksmo paslaptis.

Pagrindą gelmių psichologijai padėjęs Zigmundas Froidas bandė susieti [[Asociatyvizmas|asociatyvizmo]] sukauptas žinias su naujausiais to meto medicinos mokslo duomenimis bei tipiškomis [[XIX amžius|XIX a.]] Austrijos [[Neurozė|neurozėmis]]. Z. Froido sukurta [[psichoanalizė]] suprantama, kaip tam tikra žmogaus nervų sistemos analogija, kur centrinė nervų sistemos dalis atitinka [[Sąmonė|sąmonės]] procesus, o periferinė – [[Pasąmonė|pasąmonę]]. Tokiu požiūriu, psichoanalizė išlieka susieta su fiziologiniu nervų sistemos modeliu, tačiau nagrinėja psichiką gana ribotai, be santykio su kitais žmonėmis. Daugelio pirmųjų Z. Froido pasekėjų požiūriu, giliau tirti verta tik su seksualumu susijusius psichikos aspektus, nes su išgyvenimo instinktais susiję dalykai vargiai gali būti nagrinėjami terapiniu požiūriu, o socialiniai psichikos aspektai yra pernelyg spekuliatyvūs.

[[XX amžius|XX a.]] pradžioje Z. Froido mokiniai ėmė vystyti alternatyvias, išplėstas [[Psichoanalizė|psichoanalizės]] kryptis:
* [[Alfredas Adleris]] sukūrė [[Individualioji psichologija|individualią psichologiją]], pabrėžiančią žmogaus, kaip asmenybės poreikį dominuoti bei kompensavimo mechanizmu: skirtingai, nei psichoanalizėje, individo psichologijoje teigiama, kad įvairūs [[Kompleksas|kompleksai]] atsiranda ne dėl instinktyvių norų nuslopinimo ar išstūmimo, o dėl apsauginės kompensacijos. Daugelis neurozių šių darbų dėka tapo paaiškinamos, nesiremiant seksualumu.
* [[Karlas Gustavas Jungas]] sukūrė [[Analitinė psichologija|analitinę psichologiją]], kuri žmogaus psichiką bando nagrinėti platesniame, kultūriniame kontekste, įvedant [[Archetipas|archetipo]] sąvoką bei išskiriant žmonių asmenybinius tipus. Vienas iš svarbesnių analitinės psichologijos bruožų – tam tikrų bendrų visiems žmonėms kompleksų, susijusių su paveldimais instinktais, paieška ir identifikavimas.

[[XX amžius|XX a.]] antroje pusėje gelmių psichologija ėmė giliau integruotis į kitas [[psichologija|psichologijos]] ir [[psichiatrija|psichiatrijos]] kryptis, patyrė didelę [[Humanistinė psichologija|humanistinės psichologijos]], pabrėžiančios žmogaus kūrybinius sugebėjimus, įtaką. Atsirado ir kitokį požiūrį turinčios kryptys:
* [[Erikas Bernas]] sukūrė [[Transakcinė analizė|Transakcinę analizę]], siejančią [[Biheviorizmas|biheviorizmo]] pastebėtus elgesio modelius su struktūriniu asmenybės supratimu, žmogaus vystymusi (Vaikas – Suaugęs – Tėvas) bei socialiniais žmonių tarpusavio santykiais.
* [[Stanislav Grof]] ir [[Abraham Maslow]] sukūrė [[Transpersonalinė psichologija|Transpersonalinę psichologiją]], daugelį psichikos ir socialinių reiškinių (mitus, haliucinacijas, neurozes ir pan.) siejančią su dvasinių poreikių hierarchija bei kraštutiniais išgyvenimais, pvz., gimimo metu patirtomis traumomis.

[[Kategorija:Psichologija]]
[[Kategorija:Psichologijos šakos]]

[[bg:Дълбинна психология]]
[[cs:Hlubinná psychologie]]
[[de:Tiefenpsychologie]]
[[en:Depth psychology]]
[[eo:Profunda psikologio]]
[[et:Süvapsühholoogia]]
[[fi:Syvyyspsykologia]]
[[he:פסיכולוגיית מעמקים]]
[[it:Psicologia del profondo]]
[[ja:深層心理学]]
[[ky:Тереңдетилген психология]]
[[nl:Dieptepsychologie]]
[[pl:Psychologia głębi]]
[[ru:Глубинная психология]]
[[sk:Hlbinná psychológia]]
[[sr:Дубинска психологија]]
[[tr:Derinlik psikolojisi]]
[[uk:Глибинна психологія]]