Revision 4269525 of "Baltų religinės reformos" on ltwiki

{{attention}}
{{Cleanup|neenciklopedinis stilius}}
[[Vaizdas:Baltų gentys 12-as amžius.svg|thumb|350px|Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje]]
'''Baltų religinės reformos''' . 

[[baltų gentys|Baltų]] religijų istorijos diskurse nagrinėjama lietuvių tautosakos medžiaga, istoriniai rašytiniai šaltiniai, bei archeologiniai duomenys leido aptikti kai kuriuos baltų religinės tradicijos posūkių taškus . Jų metu būta esminių kai kurių religinių įvaizdžių, [[simbolis|simbolikos]], o taip pat su tuo susijusios laidosenos pokyčių. Šie kultūriniai kompeksai gali būti įvardijami kaip baltų religinės reformos. 

Reformos ypač pakeitė [[eschatologija|pomirtinės realybės]] vaizdinių slinktį. Religijotyrininkas [[Gintaras_Beresnevičius|G.Beresnevičius]] tyrė ir aprašė šias baltų religines reformas :  


1. [[Sovijaus_mitas|Sovijaus reforma]]. 

Įveikė [[metempsichozė]]s - pomirtinės būties kitame (medžio, paukščio, žvėries) kūne sistemą, įtvirtindama „užpasaulinę“ ar „[[transcendencija|transcendentinę]]“ , nekūnišką erdvės sampratą. 

2. [[Brutenio - Videvučio reforma]]. 

Šis pasakojimas byloja, kad [[Prūsija]] iš esmės atiteko žmonėms, o vietiniai demonai ir dvasios prarado galią. Taip buvo sulydytos dvi religijos. Žemė nušventinama ir atiduodama žmonėms, kurie, užuot garbinę, gauna ją kaip vietą – veiklai ir tobulėjimui. Buvo baiminamasi prūsų tautos skilimo, todėl ją mėginta išlaikyti dievų baimės akivaizdoje.

3. [[Šventaragis|Šventaragio reforma]]. 

Išryškino "Kalno" ir ant jo reziduojančios dievybės, numanomai - Perkūno, ir dangiškojo pomirtinio gyvenimo įvaizdžius. Centralizavo kultą ir apsaugojo nuo naujų dievybių atsiradimo. 



Visas reformas sieja ugnies simbolika, savo destruktyvumu svetima [[Deivė Motina|Deivės Motinos]] kultui. Ugnis reiškia kitos transcendentinės erdvės egzistavimą anapus, ji leidžia [[desakralizacija|desakralizuoti]] pasaulį ir plėtoti jame intensyvesnę [[kultūra|kultūrinę veiklą]].

Reformos rodo, jog baltų religijos buvo nevienalytės, besikeičiančios, patyrusios pakilimų ir nuosmukių, kurių metu prasiverždavo užgniaužta archajinė tradicija. 

Baltų religijų istorijos negalima atskirti nuo kitų tautų religijų raidos. Tam tikrais laikotarpiais baltų religijų istorija sutapo su [[Vidurio Europa|Vidurio Europos]] [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] religija, kuriai įtakos turėjo bendraeuropiniai istoriniai bei ekonominiai procesai.

Reformos buvo nulemtos įvairių veiksnių:
*     kontaktų su kitomis religinėmis sistemomis: [[keltai|keltų]], [[slavai|slavų]], [[germanai|germanų]], [[iranėnai|iranėnų]], [[krikščionybė]]s.
*     bendraeuropinių ekonominių procesų
*     vidinių politinių bei socialinių įvykių baltų gentyse, Lietuvos valstybėje.<ref name="reformos">Gintaras Beresnevičus. Baltų religinės reformos 183-197 </ref>


== Literatūra ==
* „Lietuvių religija ir mitologija“, [[Gintaras Beresnevičius]], 2004 m.
* „Baltų religinės reformos“, Gintaras Beresnevičius, 1995 m.
* „Baltai priešistoriniais laikais“, [[Marija Gimbutienė]], 1985 m.

[[Kategorija:Baltų religija]]
== Nuorodos ==

{{reflist}}

[[Kategorija:Lietuvių mitologija]]

[[ru:Совий]]