= Širdis =
'''<br>
'''
Širdis - tuščiaviduris, raumeninis, svarbiausias kraujotakos sistemos organas (kraujotakos sistemą sudaro širdis ir kraujagyslės).
Suaugusio žmogaus širdis yra jo kumščio dydžio, netaisyklingos kūgio formos, sveria 200 - 400 g. Didžioji širdies dalis yra tuoj pat už krūtinkaulio, tik viršūnė nukreipta į kairę, todėl kairėje krūtinės ląstos pusėje geriausiai jaučiama jos pulsacija. Pridėjus delną, dažnai galima apčiuopti širdies viršūnės trinksnį, todėl kartais galvojama, kad visa širdis yra kairėje. Ramybės būsenoje širdis plaka ramiai, tolygiai, apie 60-80 kartų per minutę, ir mes jos nejaučiame. Sveikas žmogus savo širdies plakimą pajunta tik susijaudinęs ar smarkiau dirbdamas.
== Širdies sandara ==
'''<br>
'''<nowiki/>'''Svarbiausia širdies dalis yra miokardas. Tai skersaruožis raumeninis audinys, sudarytas iš raumeninių skaidulų, o šios - iš raumeninių ląstelių. Gretimas raumenines ląsteles jungia įterptiniai diskai. Jie padeda širdies raumenyje kylantį impulsą greitai perduoti iš ląstelės į ląstelę. Todėl širdis ritmiškai susitraukti ir atsipalaiduoti gali visą žmogaus gyvenimą.
Širdies raumenį raizgo tankus ją maitinančių kraujagyslių tinklas - vainikinės arterijos. Jos atsiskiria nuo aortos už pusmėnulinio vožtuvo. Vainikinės arterijos driekiasi išoriniu širdies paviršiumi ir šakojasi į kapiliarus, kurie susijungia su venomis. Vainikinėmis arterijomis atnešamas deguonis ir maisto medžiagos, nes sunkiam širdies darbui reikia daug energijos. Deguonies netekęs kraujas venomis suteka į dešinįjį prieširdį.
Širdies viduje yra pertvara, kuri ją dalija į dvi puses. Dešiniąja širdies puse teka deguonį atidavęs veninis kraujas, o kairiąja - deguonies prisotintas arterinis kraujas. Pertvara neleidžia kraujui susimaišyti. Kiekviena pusė padalyta į dvi susisiekiančias dalis: viršutinę - prieširdį ir apatinę - skilvelį. Taigi žmogaus širdį sudaro keturi skyriai: du prieširdžiai (kairysis ir dešinysis) ir du skilveliai (kairysis ir dešinysis).
Į prieširdžius kraujas atiteka venomis, iš skilvelių jis išstumiamas į arterijas. Širdies skyrių sienelės storis priklauso nuo atstumo, kurį turi nutekėti kraujas. Todėl prieširdžių sienelės daug plonesnės nei skilvelių. Tai lemia lengvesnis prieširdžių darbas. Prieširdžiai yra gerokai mažesni už skilvelius, bet juose telpa tiek pat kraujo, kiek ir skilveliuose. Susitraukiant prieširdžiams, kraujas stumiamas žemyn į skilvelius. Skilvelių darbas daug sunkiasnis - jie sudaro didelį spaudimą ir varo kraują kraujagyslėmis po visą organizmą. Kairiojo skilvelio raumeninė sienelė, kuriai tenka didelis krūvis, yra storesnė už dešiniojo skilvelio sienelę, kuri stumia kraują tik į plaučius.
Ten, kur prieširdžiai ribojasi su skilveliais, yra į bures panašūs vožtuvai. Tai buriniai vožtuvai. Jie palaiko vienakryptę kraujo tėkmę. Dešinėje širdies pusėje yra triburis vožtuvas, kurį sudaro trys klostės, o kairėje - dviburis. Prieširdžiams susitraukiant, vožtuvai nukąra, kraujas suteka į skilvelius, uždaro vožtuvus ir grįžti nebegali.
Tarp skilvelių ir arterijų yra pusmėnuliai vožtuvai, kurios sudaro trys pusmėnulio formos kišenėlės. Pusmėnuliniai vožtuvai kraują praleidžia viena kryptimi - iš širdies į arterijas.''<nowiki/>'''''<br>'''
'''<nowiki/>'''
{|
|+Širdies dalys
|Eil. numeris
|Lietuviškas pavadinimas
|Lotyniškas pavadinimas
|Angliškas pavadinimas
|Paaiškinimas
|-
|1.
|Aorta
|Aorta
|Aorta
|Tai yra pati stambiausia organizmo elastinė arterija. Ji prasideda kairiajame širdies skilvelyje.
|-
|2.
|Plaučių arterija
|Arteria pulmonis
|Pulmonary artery
|Tai kraujagyslė, kuria kraujas teka iš širdies į plaučius.
|-
|3.
|Plaučių kamienas
|Truncus pulmonis
|Pulmonary trunk
|Išsiskiria į kairiąją ir dešiniąją plaučių arterijas.
|-
|4.
|Kairysis prieširdis
|Atrium sinistrum
|Left atrium
|Į jį atsiveria dvi plautinės venos, kuriomis teka deguonimi įsotintas kraujas (arterinis) iš plaučių.
|-
|5.
|Kairysis skilvelis
|Ventriculus sinister
|Left ventricle
|Iš jo išeina aorta, per kurią kraujas pasklinda po visą kūną (į didįjį kraujotakos ratą).
|-
|6.
|Vainikinės arterijos
|Arteria coronaria
|Coronary artery
|Jos atsišakoja nuo aortos pradžios, lyg vainikai apsupa širdies sienas ir išsiraizgo įvairiose širdies struktūrose.
|-
|7.
|Viršutinė tuščioji vena
|Vena cava superior
|Superior vena cava
|Ja kraujas suteka į dešinįjį prieširdį.
|-
|8.
|Apatinė tuščioji vena
|Vena cava inferior
|Inferior vena cava
|Ja kraujas suteka į dešinįjį prieširdį.
|-
|9.
|Dešinysis prieširdis
|Atrium dextrum
|Right atrium
|Į jį įteka abi tuščiosios venos, kurios iš viso organizmo atneša veninį kraują.
|-
|10.
|Dešinysis skilvelis
|Ventriculus dexter
|Right ventricle
|Iš jo išeina plautinis kamienas, kuris nuneša veninį kraują į plaučius. Jis susitraukdamas išstumia kraują į plaučius (mažąjį kraujotakos ratą).
|}
'''<br>
'''
== Širdies darbo ciklas ==
'''<br>
'''
Dešiniąja širdies puse kraujas teka į plaučius, o kairiąja - į visą organizmą. Jos darbas ritmiškas: kai vieni skyriai dirba, kiti - ilsisi.
Prieširdžių ir skilvelių raumens susitraukimas yra sistolė, o atsipalaidavimas - diastolė. Laiko tarpas, per kurį širdis vieną kartą susitraukia ir vieną kartą atsipalaiduoja, vadinamas širdies darbo ciklu. Širdies darbo ciklo trukmė 0,8 s.
{|
|+Širdies darbo ciklo fazės
|Eiga
|Fazės pavadinimas
|Trukmė
|Kas vyksta
|-
|1.
|Prieširdžių sistolė
|0,1 sekundės
|Susitraukia prieširdžiai, atsidaro buriniai vožtuvai, atsipalaiduoja skilveliai, kraujas prieširdžių teka į skilvelius.
|-
|2.
|Skilvelių sistolė
|0,3 sekundės
|Atsipalaiduoja prieširdžiai, užsidaro buriniai vožtuvai, susitraukia skilveliai, kraujas išstumiamas į arterijas.
|-
|3.
|Diastolė
|0,4 sekundės
|Visi širdies raumenys atsipalaiduoja, kraujas iš venų vėl suteka į prieširdžius.
|}
== Didysis ir mažasis kraujo apytakos ratai ==
[[File:Kraujo apytakos ratai.png|thumb|443x443px|Kraujo apytakos ratai]]
'''<br>
'''
Skiriami du kraujo apytakos ratai: mažasis ir didysis. Kraujo kelias iš dešiniųjų širdies ertmių per plaučius į kairiąsias vadinamas mažuoju kraujo apytakos ratu (kraujas prisotinamas deguonimi plaučiuose). Kelias iš kairiųjų širdies ertmių, aorta, arterijomis, o vėliau venomis į dešiniąsias ertmes – didžiuoju kraujo apytakos ratu (deguonis išdalijamas visiems organams ir audiniams). Į dešinįjį prieširdį tuščiosiomis venomis atiteka deguonį išdalinęs veninis kraujas. Toks kraujas toliau patenka į dešinįjį skilvelį, iš kurio keliauja į plaučius. Plaučiuose prisisotinęs deguonimi ir tapęs arteriniu kraujas plaučių venomis suteka į kairįjį prieširdį, o iš jo - į kairįjį skilvelį. Iš kairiojo skilvelio arterinis kraujas išteka aorta, kuri krūtinės ląstoje leidžiasi žemyn į pilvo ertmę. Nuo jos atsišakoja daugybė arterijų - kraujagyslių tvirtomis raumeninėmis sienelėmis. Jos yra svarbiausios deguonies ir maisto medžiagų nešėjos įvairiems organams ir audiniams.
= Literatūra: =
# http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/kas_yra_sirdis/3918/
# http://sveikaisirdziai.lt/wp-content/uploads/2013/11/sirdis.jpg
# http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0irdis
# Sabina Filipczak-Nowicka, Zofia Grech-Zmijewska, „Lingua Latina ad usum medicinae studentium“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2010
# Jurgis Kadziauskas, Jolanta Martinionienė, Inga Viltrakienė, „Biologija. Ląstelė - gyvybės pagrindas. Medžiagų apykaita ir pernaša“, vadovėlis XI-XII klasei, leidykla „Šviesa“, Vilnius, 2012
This site is not affiliated with or endorsed in any way by the Wikimedia Foundation or any of its affiliates. In fact, we fucking despise them.
|
