Revision 4815121 of "Ispaniškojo SE vartojimas" on ltwiki

{{stilius}}
{{jungti|Ispanų kalba}}
== „Se“, kaip asmeninis įvardis (SE pronombre personal) ==
„Se“, kaip asmeninio įvardžio, vartojimo atvejis yra labai apibrėžtas ir
aiškus. Ispanų kalboje abu, ''le(s)'' ir ''lo(s)/la(s,)'' įvardžiai yra nevartojami
kartu su tuo pačiu veiksmažodžiu, o pagal sintaksės taisykles pastarieji
įvardžiai sakinyje turėtų eiti pateikta tvarka (pvz., ''Le lo''...). Taigi, ispanų kalboje įvardis ''le'' vienaskaitoje ir ''les'' daugiskaitoje yra pakeičiami asmeniniu įvardžiu ''se'', kai le(s) sakinyje vartojamas kartu su tiesioginiu papildiniu ''lo(s)/la(s)''. Toks pakeitimas minėtuoju
atveju ispanų kalboje yra privalomas. Pvz.:

[1] Escribí una carta a
María. --> Le escribí una
carta. --> Se la escribí
(Nesakoma *''le la escribí'').

(''Parašiau laišką
Marijai''. --> ''Jai
parašiau laišką''. --> ''Jai jį parašiau'')

[2] Di un beso a mis
hijos. --> Les di un beso.
--> Se lo di (Nesakoma *le lo  di).

(''Daviau bučkį
savo vaikams. --> Jiems daviau bučkį.
--> Jiems
jį daviau.'')

'''IŠIMTIS!''' Ši išimtis ypač yra akcentuojama Leonardo Gómez Torrego išleistose
gramatikose: „Valores gramaticales de “SE” bei „Gramática didáctica del español“.
Anksčiau įvardintu atveju „se“ atlieka netiesioginio papildinio funkciją,
tačiau su ispanų kalbos veiksmažodžiu ''llamar''
ir kitais, kurie eina kartu su vardine tarinio dalimi (''predicato''), „se“ tampa tiesioginiu papildiniu. Pvz.:

[3] ''Llaman
tonto a Juan. --> Lo
llaman tonto. --> Se
lo llaman'' (Nesakoma *lo lo llaman).

(Kvailiu vadina Juozą. --> Jį
vadina kvailiu. --> Jį tokiu
vadina.)

[4]''Oí
a María cantar una canción. --> La
oí cantar una canción. --> Se
la oí cantar'' (Nesakoma *la la oí cantar)

(Girdėjau
Mariją dainuojant vieną dainą. --> Ją
girdėjau dainuojant vieną dainą. --> *Ją ją girdėjau dainuojant ''(*lietuviškai taip nesakoma)'').



== Sangrąžinis „se“''' '''(SE reflexivo) ==
Šis „se“ vartojimo atvejis yra
labai dažnas kalboje. Verta paminėti, kad prie sangrąžinio „se“ funkcionavimo
dažnai kartu aprašomi savitarpinio įvardžio „se“ (''SE pronombre recíproco'') bei „se“, kaip dalies veiksmažodžio,
reikalaujančio įvardžio (''SE componente de
un verbo pronominal'') vartojimo atvejai. Taip yra dėl to, kad visos šios
„se“ funkcijos yra praktiškai vienodos. 

„Se“ ispanų kalboje dažnai vartojamas siekiant konvertuoti paprastą veiksmažodį
į sangrąžinį. Šiuo atveju „se“ turi atitikmenį lietuvių kalboje ir labai dažnai
galėtų būti verčiamas į dalelytę –si. Svarbu įsiminti, kad sangrąžinis „se“
ispanų kalboje priklauso tik 3-iajam gramatiniam asmeniui (é''l, ellos, ella(s), usted(es)'' formoms).
Likę asmenys turi asmeninius sangrąžinius įvardžius ''me, te, nos, os''.

Sakinyje sangrąžinis „se“ gali atlikti ir tiesioginio, ir
netiesioginio papildinio funkcijas, kai sakinio veiksnys sutampa su papildiniu.
Tokiu atveju tas pats veiksnys ir atlieka, ir priima veiksmą. Pvz.:

[5]''''' '''Él/ella''
'''se''' lava.'' („se“ atlieka tiesioginio papildinio funkciją)

(Jis/ji prausia'''si'''.)

[6]''''' '''Él/ella''
'''se''' lava la cabeza''. („se“ atlieka netiesioginio papildinio funkciją)

(Jis/ji plauna'''si'''
galvą.)

Kaip buvo minėta, savitarpinio įvardžio „se“ (''SE pronombre recíproco'') funkcionavimas yra labai panašus. Pagal Leonardo
Gómez Torrego skirtumas tas, kad jis visada vartojamas tik daugiskaitine forma,
kai veiksnys yra sudėtinis, arba daugiskaitos formoje, ir suprantama, kad
kiekvienas sakinio veiksnys atlieka veiksmą, nukreiptą vienas į kitą. Pvz.: 

[7] ''María''
y Juan '''se''' encontraron de casualidad''. 

(Marija ir Juozas su'''si'''tiko
(vienas su kitu) atsitktinai.)

Pastarasis pavyzdys gali būti
suprantamas dviprasmiškai, t. y. veiksmažodis ''encontrarse'' minėtu atveju gali reikšti, kad Marija ir Juozas
atlieka veiksmą, nukreiptą į vienas kitą, tačiau kitu atveju jis gali turėti veiksmažodžio,
reikalaujančio įvardžio, prasmę, kurio vienas iš komponentų yra „se“(''SE componente de un verbo pronominal''),
tačiau tokiu atveju pasakymas ''de
casualidad taptų nereikalingu, nes veiksmažodis ''encontrarse'', kaip įvardžio reikalaujantis veiksmažodis, reiškia'' ''netikėtai susitikti. ''Tokius
dviprasmiškus „se“ vartojimo atvejus ypač nagrinėja Leonardo Gómez Torrego savo išleistose gramatikos knygose ispanų kalba.

Taigi, „se“, kaip dalies veiksmažodžio, reikalaujančio įvardžio (''SE componente de un verbo pronominal''),
vartojimas yra labai susijęs su ankščiau šioje dalyje įvardintais „se“
vartojimo atvejais. Bendromis nuostatomis, veiksmažodžiai, kurie reikalauja
įvardžio (''los verbos ponominales''),
ispanų kalboje veiksmažodžio bendraties formos pabaigoje prisijungia „se“,
tačiau, nepaisant vartojimo panašumo, „se“ nėra vadinamas nei sangrąžiniu, nei
savitarpiniu įvardžiu. Kaip aiškina Leonardo Gómez Torrego, šiuo atveju
veiksmažodžio dalelė vadinama veiksmažodžio sudedamąja morfema, o ne
papildiniu. Be to, veiksmažodžiai, reikalaujantys įvardžio (''los verbos ponominales''), skiriasi nuo tų
pačių veiksmažodžių bendraties savo reikšme, t. y. jie netampa sangrąžiniais –
jų reikšmė pasikeičia. Pavyzdžiui, kaip jau buvo minėta, ''encontarse'' (''el verbo
''pronominal) ''reiškia netikėtai
susitikti'', ''tačiau tas pats veiksmažodis be „se“ ''– encontar ''reiškia ''sutikti'', o sangrąžinė jo forma ''encontrarse'' ''(verbo reflexivo) '''– '''susitikti.''

Apibendrinant šios dalies „se“ vartojimo atvejus, galima drąsiai teigti,
kad jie yra labai panašūs ir artimi vienas kitam. Dėl šios priežasties mokslininkai
dažniausiai aiškina juos kartu bei pateikia kaip vieną bendrą „se“
funkcionavimą.

== Beasmenis „se“ (SE impersonal) ==
Trečiasis „se“ vartojimo atvejis, remiantis ispanų kalbos gramatika, taip
pat gali būti išskaidytas į dvi dalis: neveikiamosios rūšies „se“ (''pasiva refleja SE'') bei beasmenis „se“ (''SE impersonal''), tačiau pastarieji „se“
vartojimo atvejai yra labai artimi savo forma bei reikšme. 

Ypač akcentuojant Leonardo Gómez Torrego mintis, išsakytas „Gramática
didáctica del español“ vertėtų pasakyti, kad beasmenis „se“, kaip užfiksuota
pavadinime, vartojamas, kai norima sakinyje išvengti aiškaus subjekto, t. y.
sakinį padaryti beasmenės konstrukcijos. Toks „se“ nei yra sangrąžos dalelytė,
nei atitinka įvardį. Dėl šios priežasties „se“ negali būti kaitomas su kitais
įvardžiais ''me'', ''te'', ''nos'', ''os'', o „se“ vartojamas tik kartu su trečiuoju
veiksmažodžio asmeniu bei atlieka, tiesiog, morfemos funkciją.

Beasmenio „se“ vartojimo pavyzdžiai:

[8]''''' Se persigue '''a los teroristas''''. 

(Teroristai '''yra
persekiojami.)

[9] '''''Se dice''' que va a haber guerra''. 

('''Sakoma''', kad
bus karas.)

== Apibendrinimas ==
Apibendrinant galima teigti, kad išvardinti trys „se“ vartojimo atvejai („se“
kaip asmeninis įvardis, sangrąžinis „se“ ir beasmenis „se“) aprėpia visas „se“
funkcijas. Čia yra įvardintos bendros, susistemintos ispanų kalbos gramatikų
bei mokslininkų idėjos. Reikia atminti tik tai, kad ispanų kalboje „se“ savo
semantine reikšme gali būti dviprasmiškas, todėl būtina yra atkreipti dėmesį ir
į kontekstą. 


[1] Torrego, L.G. 2005. ''Gramática didáctica del español'': 114.

[2] Torrego, L.G. 2005. ''Gramática didáctica del español'': 114.

[3] Torrego, L.G. 1994. ''Valores gramaticales de “SE”'': 9.

[4] Torrego, L.G. 2005. ''Gramática didáctica del español'': 114.

[5] Chivite,
A.M. 1990. Esdtudios de didactica de lengua española para universitarios''. Categorías, funciones y valores del se
español: proyección didáctica:'' 171. 

[6] Chivite, A.M. 1990. Esdtudios de
didactica de lengua española para universitarios. ''Categorías, funciones y valores del se español: proyección didáctica:''
171.

[7] Torrego, L.G. 1994. ''Valores gramaticales de “SE”'': 19.

[8] Chivite, A.M. 1990. Esdtudios de
didactica de lengua española para universitarios. ''Categorías, funciones y valores del se español: proyección didáctica'':
187.

[9] Torrego, L.G. 1994. ''Valores gramaticales de “SE”'': 25.