Revision 6024040 of "Informacijos vadyba" on ltwiki

{{Tvarkyti|gramatika, nuorodos|nuo=2008 m. rugsėjo|netvarkingas_nuo=2008 m. rugsėjo}}


'''Informacijos vadyba''' – vadybos principų taikymas informacijos gavimui, organizavimui, kontrolei, skleidimui ir panaudojimui tam, kad būtų užtikrinama bet kokios organizacijos veikla. Informacija čia suprantama, kaip visų rušių informacija, turinti vertę (Chuin Wei Choo, 1995 m.).

== Informacijos vadybos sampratos raida ==

Nuolatinis informacijos svarbos augimas visuomenės gyvenime ir [[ekonomika|ekonomikoje]] nulėmė informacijos amžiaus sampratos atsiradimą. Iki 1970 – ųjų daugiausiai dėmesio buvo sutelkta dokumentacijai, popierinėms dokumentų rinkmenoms, tačiau kartu su informacijos gausėjimu ir technologijų plitimu nuo 1970 – ųjų informacijos vadyba įgavo kitą atspalvį ir prie anksčiau minėtų dalykų buvo įtrauktas ir duomenų saugojimas. Procesai pritaikomi darbe tapo vis sudėtingesni, nes [[informacija]] vis labiau siejosi su technologinėmis galimybėmis, o kai nuo 1990 – ųjų informacija daugiausia ėmė sklisti tarptautiniais kompiuterių tinklais ir kitomis elektroninėmis priemonėmis, atsirado oficialus informacijos vadybininko vaidmuo. Čia atsirado poreikis itin sudėtingoms operacijoms panaudojant [[programinė|programinę]] ir kitą techninę įrangą.

Informacijos vadybą apibrėžti mėgino daugelis autorių, tačiau kiekvienas jų akcentavo skirtingus aspektus, informaciją įvardijo [[duomenys|duomenimis]], pavyzdžiui, Hoven‘ as (1995 m.). Informacijos ir duomenų sugretinimas dažnai galimas dėl nenuginčijamos duomenų reikšmės. [[Duomenys]] yra reikalingi ir teikiami kiekvienos veiklos, taip pat duomenų indėlis svarbus [[sprendimų priėmimo procesas|sprendimų priėmimo procese]] kiekviename organizacijos lygmenyje (Levitin ir Redman, 1998 m.). Tačiau nepaisant duomenų svarbos organizacijos veiklos procesų eigoje informacijos ir duomenų terminų atskyrimas įgauna esminę reikšmę siekiant suprasti informacijos vadybos esmę, kurioje „informacija – tai kuriuo nors prasmingu būdu sutvarkyti, išnagrinėti ir apdoroti duomenys“, su kuriais atliekami tolimesni veiksmai <ref>Daiva Beržinskienė ''Vadyba'' vadovėlis</ref>.

Kuhlen‘ as ir Finke (1998 m.) tvirtina, jog išorinė [[informacija]] apie pakitimus susijusiuose aplinkos [[segmentas|segmentuose]] daug svarbesnė sėkmingai veikti organizacijai nei informacinių technologijų ([[Informacinės technologijos|IT]]) valdymas. Panašius argumentus pateikia ir [[Ch. W. Choo]] (1998 m.) [1], tačiau negalima visiškai atmesti technologinės reikšmės, intensyviai didėjančių informacijos srautų valdyme, bet, anot N. Willard, informacija – tai duomenys ar faktai organizuoti į [[tikslas|tikslą]], kurio esmė sumažinti neapibrėžtumą (2004 m.).

== Sąsajos tarp informacijos vadybos bei informacijos išteklių vadybos ==

[[Informacija|Informacijos]] bei informacijos išteklių vadybos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, todėl dažnai autoriai jas sutapatina nenubrėždami griežtos ribos tarp vienos ir kitos. Šias vadybas paprasčiau suprasti gilinantis į kiekvieno žodžio apibrėžimą sąvokoje.

'''Informacija''' (lot. informatio – „išaiškinimas“, „pranešimas“) – [[informacija]] – tai kuriuo nors prasmingu būdu sutvarkyti, išnagrinėti ir apdoroti duomenys, su kuriais atliekami tolimesni veiksmai.

'''Išteklius''' - žvelgiant organizacijos kontekste tai žmonės, laikas, [[finansiniai ištekliai]]..

'''[[Vadyba]]''' - vadybos teoretikų požiūriu vadybinė veikla - tai visuminė organizacijos valdymo veikla (Sakalas ir kt., 2000; Vadyba…, 1991; Stoner ir kt., 1999). Klasikinės vadybos funkcijos yra [[planavimas]], [[organizavimas]], vadovavimas, kontrolė <ref>{{cite web| author=Ona Barčkutė| title=Šiuolaikinės verslo organizacijos informacijos išteklių filosofija – Another View| url=http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-mok/22/str6.html| accessdate=2008-10-09}}</ref>.

'''Informacijos vadyba''', anot [[T. D. Wilson]], nagrinėja informacijos vertybinius, kokybinius, nuosavybės, panaudojimo ir patikimumo organizacijos informacinės veiklos procesuose kriterijus. 

Informacijos vadyboje didžiausias dėmesys skiriamas duomenims, kurie transformuojami į informaciją. Informacija yra esminis veiksnys [[organizacija|organizacijoje]] todėl didžiausias dėmesys skiriamas tos informacijos rinkimui, kaupimui, sisteminimui, panaudojimui, skleidimui, kas beatodairiškai padeda užtikrinti organizacijos veiklų efektyvų veikimą.

'''Informacijos išteklių vadyba''' – tradicinių bei elektroninių dokumentų valdymas (Wilson, 2002). Ji apima (duomenų, tekstų, garso ir vaizdo įrašų) išteklių (intelekto ir fizinių) valdymą (planavimas, organizavimas, operavimas ir kontrolė), pagrįstą [[sistema|sistemų]] tobulinimą ir aptarnavimą (duomenų apdorojimas, transformacija, platinimas, saugojimas) organizacijoje (Schneyman, 1985)

Informacijos išteklių vadyboje didžiausias dėmesys skiriamas jau surinktai, turimai informacijai. Informacijos išteklių vadyba yra tarsi logiška seka informacijos vadybos procesui organizacijoje, nes jau turimus informacijos išteklius naudoja [[konkurencija|konkurencingumui]] stiprinti, apima ir įvairių rūšių išteklių tobulinimą bei jau turimų elektroninių dokumentų valdymą.

== Efektyvaus informacijos valdymo organizacijoje principai ==

Žvelgiant iš informacinių išteklių valdymo pusės organizacijoje, aiški problema yra nesugebėjimas apsaugoti informacijos nuo išanksto numatytų ar neplanuotų atsitiktinumų, kurie galėtų sunaikinti ar iškraipyti (modifikuoti) duomenis. Ypatingai svarbus informacinis aspektas tampa [[verslas|versle]]. [[Klasikinis|Klasikinio]] požiūrio į informacijos vadybą atstovas, [[James Robertson‘ as]] pirmasis parašė straipsnį, kuriame identifikavo dešimt principų, užtikrinančių efektyvią informacijos vadybą <ref>{{cite web| author=James Robertson| title=10 priciples of effective information management – Another View| url=http://www.steptwo.com.au/papers/kmc_effectiveim/| accessdate=2008-10-09}}</ref>.

# suprasi ir gebėti valdyti sudėtingus aspektus; 
# koncentruotis į pasirinkimą;
# kurti realiai matomą naudą;
# išsikelti prioritetus atsižvelgiant į [[verslo poreikiai|verslo poreikius]];
# tūkstantį kartų nuosekliai peržiūrėti visus galimus žingsnius;
# būti pasiruošusiam vadovauti;
# sumažinti rizikos laipsnį;
# [[ekstensyvi komunikacija|ekstensyviai komunikuoti]];
# tikslas pateikti reikšmingą vartotojų patirtį
# pirmąjį [[projektas|projektą]] pasirinkti labai atsargiai.

Ypatingai svarbiais aspektais tampa informacijos identifikavimas, informacijos analizė, keitimasis informacija organizacijos viduje bei jos saugojimas. Informacijos kaip esminio ištekliaus svarbą atskleidžia [[kvalifikacija|kvalifikuotų]] žmonių, gebančių dirbti su informacija, poreikio augimas. Esminė problema tampa kaip išsaugoti informaciją, kuri nesikartotų organizacijoje, kaip atsirinkti informaciją, kuri yra vertinga?.. Kokį informacija turi poveikį [[strategija|strateginiams]] organizacijos sprendimams? Organizacijose dirbantys žmonės su informacija privalo aiškiai suvokti, kada informacija yra reikalinga, kada ir kokią informaciją tiksliai panaudoti <ref>{{cite web| author=Joyce Kyrk| title=Information and work: Ekstending the Roles of Information Profesionals – Another View| url=http://conferences.alia.org.au/alia2004/pdfs/kirk.j.paper.pdf| accessdate=2008-10-09}}</ref>..

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
---

[[Kategorija:Vadyba]]
[[Kategorija:Komunikacija]]