Revision 6073433 of "Europos Aplinkos Agentūra" on ltwiki{{Šaltiniai|nuo=2016 m. gegužės|neturi_nuo=2012 m. lapkričio}}
{{Tvarkyti|nuo=2012 m. lapkričio|netvarkingas_nuo=2012 m. lapkričio}}
'''Europos Aplinkos Agentūra''' (EAA) yra [[:en:European_Union|Europos Sąjungos]] agentūra. Šios agentūros tikslas yra pateikti patikimą ir nepriklausomą informaciją apie aplinką, kuri padeda formuoti Europos Sąjungos ir jos narių politiką. Europos Aplinkos Agentūra yra pagrindinis informacijos šaltinis tiems, kurie dalyvauja rengiant, priimant, įgyvendinant ir vertinant aplinkos politiką. Informacija apie aplinką taip pat skirta ir plačiajai visuomenei. Šiuo metu, EAA priklauso 32 šalys narės. EAA yra valdoma Valdančiosios Tarybos, sudarytos būtent iš 32 valstybių narių, Europos Komisijos atstovo, ir dviejų mokslininkų, paskirtų Europos Parlamento.
Europos aplinkos agentūros narės šiuo metu yra 32 valstybės: 27 ES šalys, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija ir Turkija.<br />
Europos Aplinkos Agentūra buvo įsteigta Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) 1990 metais. 1994 metais agentūra pradėjo veikti. Jos būstinė Danijos sostinėje - Kopenhagoje.<br />
Profesorė [[:en:Jacqueline_McGlade|Jacqueline McGlade]] užima dabartinio vykdomojo direktoriaus pareigas.
27 Europos Sąjungos narės yra automatiškai prisijungusios prie EAA, tačiau Tarybos reglamentas leidžia prie šios agentūros prisijungti ir kitoms, ne Europos Sąjungos šalims.<br />
Europos Aplinkos Agentūrai yra pavesta kaupti duomenis bei teikti informaciją naujiems aplinkos apsaugos teisės aktams, kurti prognozavimo technikas, kurios leistų imtis prevencinių priemonių, bei užtikrinti ES aplinkosaugos duomenų įtraukimą į tarptautines aplinkosaugos programas.<br />
EAA taip pat koordinuoja Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklą (Eionet). Aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas (Eionet) yra EAA ir šalių narių partnerių tinklas. Už šio tinklo plėtotę ir koordiniavimą tiesiogiai yra atsakinga pati Europos Aplinkos Agentūra.<br />
Agentūra bendradarbiauja su septyniomis Vakarų Balkanų šalimis: Albanija, Bosnija ir Hercogovina, Kroatija, Makedijos Respublika, Juodkalnija, Serbija ir Kosovu pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/99. Šis bendradarbiavimas yra integruotas į Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklą (Eionet) ir yra remiamas Europos Sąjungos pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonę.<br />
'''
==Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas==
'''
Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas yra Europos Aplinkos Agentūros partneris. EAA yra atsakinga už šio informacijos ir stebėjimo tinklo plėtotę bei jo veiklos koordinavimą. EAA glaudžiai bendradarbiauja su pagrindiniais nacionaliniais centrais, paprastai tai yra nacionalinės aplinkos agentūros ir šalių narių aplinkos ministrai.<br />
Nacionaliniai centrai yra atsakingi už nacionalinių informacijos centrų koordinavimo tinklus. Iš viso yra apie 1000 ekspertų iš daugiau nei 350 nacionalinių institucijų ir kitų įstaigų, tvarkančių informaciją, susijusią su aplinka.<br />
Be nacionalinių centrų ir nacionalinių informacijos centrų, Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas šiuo metu apima šešis Europos centrus: oro ir klimato kaitos, biologinės įvairovės, klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo, vandens, žemės naudojimo bei tvaraus vartojimo ir gamybos.<br />
'''
== Kasmetinis biudžeto patvirtinimo procesas ==
'''
2012 metų vasario mėn. Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas paskelbė ataskaitos projektą, kuriame nurodė susirūpinimą keliančias sritis, dėl 2010 m. biudžetinių lėšų naudojimo. EAA vykdančioji direktorė atmetė kaltinimus dėl pažeidimų.<br />
2012 metų kovo 27 dieną Europos Parlamento nariai balsavo dėl ataskaitos ir išreiškė nuomonę dėl Agentūros ir NVO bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje. 2012 metų spalio 23 dieną Europos Parlamentas (EP) balsavo ir patvirtino 2010 metų Europos aplinkos agentūros biudžetą.<br />
'''
== Tarptautinis bendradarbiavimas ==
'''
Be 32 šalių narių ir 7 bendradarbiaujančių šalių (Vakarų Balkanuose), EAA taip pat bendradarbiauja ir skatina partnerystę su savo kaimynėmis ir kitomis šalimis bei regionais (daugiausia su Europos kaimynystės politikai priklausančiomis šalimis).<br />
Darbuotojų pagalbos programos narės: Baltarusija, Ukraina, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija.
Viduržemio jūros šalių sąjungos narės: Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestinos savivalda, Sirija, Tunisas.<br />
Kitos Europos kaimynystės politikos narės: Rusija.<br />
Centrinės Azijos valstybės: Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas.<br />
'''
== Literatūra ==
Hix S. Europos sąjungos politinė sistema. - Vilnius: Eugrimas, 2006. - 298 p.
==Šaltiniai==
[http://epanet.ew.eea.europa.eu/ ^European Network of the Heads of Environment Protection Agencies.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100530071547/http://epanet.ew.eea.europa.eu/ |date=2010-05-30 }}<br />
[http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201202/20120215ATT38159/20120215ATT38159EN.pdf ^Draft Report on discharge in respect of the implementation of the budget of the European Environment Agency for the financial year 2010]<br />
[http://www.eea.europa.eu/about-us/international-cooperation ^International Coopperation.]
== Nuorodos ==
'''
[http://www.eea.europa.eu/ •European environment agency website]
[[Kategorija:Europos Sąjunga]]All content in the above text box is licensed under the Creative Commons Attribution-ShareAlike license Version 4 and was originally sourced from https://lt.wikipedia.org/w/index.php?oldid=6073433.
![]() ![]() This site is not affiliated with or endorsed in any way by the Wikimedia Foundation or any of its affiliates. In fact, we fucking despise them.
|