Difference between revisions 21202 and 22712 on ltwikibooks

{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis = Kudirka ret.png
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1858|12|31}}
| gimimo vieta = [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežeriai]], [[Vilkaviškio apskritis]]
| mirties data = {{Mirė|1899|11|16|1858|12|31|}}
| mirties vieta = [[Kudirkos Naumiestis|Naumiestis]], [[Suvalkų gubernija]]
| tautybė = 
| tėvas = Motiejus Kudirka
| motina = Elžbieta Jasulevičiūtė
| sutuoktinis = 
| vaikai = 
| veikla = prozininkas, poetas, kritikas, visuomenės veikėjas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1889]] m. [[Varšuvos universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = LR nacionalinio himno autorius, laikraščio „Varpas“ redaktorius
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
| vikiteka = Category:Vincas Kudirka
}}

[[Vaizdas:Varpas1889.jpg|thumb|160px|Varpas, 1889 m. Nr. 1]]
[[Vaizdas:Proclamation of Vincas Kudirka in 1897.jpg|thumb|160px|Vinco Kudirkos 1897 m. atsišaukimas]]
[[Vaizdas:Kudirkos_paminklas.jpg|thumb|160px|Paminklas Kudirkos Naumiestyje (skulpt. [[Vincas Grybas]])]]
[[Vaizdas:VincasKudirkaPamátníkŠakiai.JPG|thumb|160px|Paminklas Šakiuose]]
'''Vincas Kudirka''' ([[1858]] m. [[gruodžio 31]] d. [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežeriuose]], [[Paežerių valsčius]], [[Vilkaviškio apskritis]] – [[1899]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Kudirkos Naumiestis|Naumiestyje]]) – Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, [[varpininkai|varpininkas]], laikraščio [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] redaktorius, vienas iš [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio sąjūdžio]] ideologų. [[Lietuvos himnas|Lietuvos himno]] autorius.

== Biografija ==
Mokėsi [[Paežerių pagrindinė mokykla|Paežerių pradžios mokykloje]], kur pasižymėjo visokeriopais gabumais. [[1871]] m. baigęs pradžios mokyklą, įstojo į [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]].

Įgimti meniniai ir intelektualiniai gabumai atsiskleidė jau mokykloje, gimnazijoje taip pat labai lengvai sekėsi mokytis. Buvo meno mėgėjas ir salonų šokėjas, linkęs į lenkišką kultūrą. Baigęs šešias klases, tėvo verčiamas, įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. Čia jis mokėsi dvejus metus ir buvo pašalintas dėl „pašaukimo stokos“.

Pirmas lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo [[1885]] m. [[Aušra (laikraštis)|„Aušroje“]] išspausdintas nereikšmingas satyrinis eilėraštis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos?“. Tais pačiais metais dėl [[Karl Marx|Karlo Markso]] „Kapitalo“ perrašymo [[hektografas|hektografavimui]], buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universiteto]] Medicinos fakulteto. [[1887]] m. vėl grįžo į [[Varšuvos universitetas|universitetą]], kurį baigė [[1889]] m. Dalyvavo [[Proletariatas (partija)|Proletariato partijos]] veikloje. [[1888]] m. įkūrė nelegalią [[Varšuvos lietuviai|Varšuvos lietuvių]] studentų draugiją „Lietuva“. Draugija 1889 m. pradėjo leisti [[Varpas (laikraštis)|„Varpą“]], kurį redagavo kelerius metus ir jame rašė skiltį „[[Tėvynės varpai]]“.

Nuo [[1890]] m., greta „Varpo“, V. Kudirkos iniciatyva buvo leidžiamas ir valstiečiams skirtas laikraštis [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]]. Gyvenimo pabaigoje „Varpo“ redagavimas visiškai perėjo į jo rankas.

1890–[[1894]] m. dirbo gydytoju [[Šakiai|Šakiuose]]. Tuo metu jau sirgo tada dar nepagydoma liga – [[džiova]]. Šakiuose subūrė styginių instrumentų ansamblį, susipažino su jauna našle V. Kraševskiene, kuri tapo ištikima ir mylima drauge, vėliau globojusia pasiligojusį rašytoją.

[[1895]] m. dėl lietuviškos veiklos suimtas, bet greit paleistas. Sveikatai silpnėjant, 1895 m. išvyko į [[Sevastopolis|Sevastopolį]]. [[1896]] m. pavasarį grįžo į Lietuvą.

Nors mirė būdamas tik 40-ies metų, per palyginti trumpą laiką jo sukurti darbai buvo nepaprastai reikšmingi. Palaidotas [[Meištų kapinės]]e.

== Kūryba ==
Nuo gimnazijos laikų rašė eiles, leido pašaipūnišką laikraštėlį. Vėliau eilėraščiai tapo Lietuvos ateities vizijomis, kovos manifestais. Savo ir kitų Lietuvos poetų eiles išanalizavo ir aprašė poetikos traktate „Tiesos eilėms rašyti“. Jame apibūdino lietuviškos [[Eilėdara|eilėdaros]] trūkumus, nurodė [[Silabotoninė eilėdara|silabotonikos]] perspektyvas.

[[Satyra|Satyrose]] jungiami minties [[poezija|poezijos]], [[simbolis|simbolių]] ir [[alegorija|alegorijų]] bei [[absurdo drama|absurdo]] elementai, sintetinamas publicisto akylumas, kritiškumas, gyvenimo filosofo polinkis abstrahuoti, išreikšti esmę [[aforizmas|aforizmu]] ar moraliniu imperatyvu. V. Kudirka turėjo vertėjo talentą – [[Ivanas Krylovas|Ivano Krylovo]] pasakėčių vertimai nepranokstami net dabar. Alegorija, poezija ir [[komedija]] jo kūryboje visuomet kartu.

=== Poezija ===
1885 m. „Aušroje“ išspausdino pirmąjį eilėraštį-sekimą „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos“. Kiek vėliau, 1888 m., [[Lietuviškasis balsas|„Lietuviškajame balse“]] buvo išspausdinti originalūs eilėraščiai „Gražu, gražiau ir gražiausia“, „Kregždelė“, verstiniai eilėraščiai „Motinai“, „Troškimas“.

Patriotinės tematikos eilėraštis „Gražu, gražiau ir gražiausia“ yra improvizacija Lietuvos draugijos įkūrimo proga. V. Kudirka mėgo rašyti proginius eilėraščius, jie dažniausiai būdavo didaktinio turinio. Šiame eilėraštyje raginama vienytis ir dirbti vardan Lietuvos, žadinami kilnūs jausmai motinai, gimtajai žemei, skatinama siekti tėvynės garbės. Lietuvių būreliui priešinama svetimųjų apsuptis, suformuluojama kilnaus gyvenimo maksima („Gražiausia vienok esti akimis matyti, / Kada širdims ir žodžiams ir darbai atsako“) ir tobulo gyvenimo siekinys („Kad visi tie lietuviai patys, nevaryti, / Savo tėvynės garbei ne'pželdina tako“). Tokia buvo ir eilėraščio autoriaus laisvai pasirinkta gyvenimo užduotis – skatinti, vienyti, pačiam dirbti. Eilėraščio struktūra ir sąvokų gradacija – griežta, logiška. [[Būdvardis]] ''gražu'' trijose strofose laipsniuojamas iki superliatyvo: gražu, gražiau, gražiausia. Eilėraščio retorika paremta moraliniais imperatyvais, liepimu, raginimu veikti tėvynės labui.

=== Satyros ===
1895–[[1898]] m. sukūrė keturias satyras, kurias išspausdino „Varpe“. Tai „Viršininkai“ (1895 m.), „Lietuvos tilto atsiminimai“ (1896 m.), „Cenzūros klausimas“ (1898 m.) ir „Vilkai“ (1898 m.). Jis yra žymiausias ne tik [[XIX amžius|XIX a.]] komiškos prozos autorius. Būdamas visuomenės žmogus, V. Kudirka turėjo iš ko semtis prototipų, situacijų, siužetų ir sukūrė nepamirštamus caro valdininkų – Kruglodurovo, Rylosujevo, Izvergovičiaus, Vziatkovičiaus personažus prilygstančius [[Nikolajus Gogolis|gogoliškiems]] ar net pranokstančius juos.

== Atminimo įamžinimas ==
Jo vardu pavadinta:
* [[Kudirkos Naumiestis]]
* [[Kauno Vinco Kudirkos vidurinė mokykla]]
* [[Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija]]
* [[Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla]]
* [[Šiaulių Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla]]
* [[Lietuvos švietimo Vinco Kudirkos draugija]]
* [[Vinco Kudirkos premija]]
* [[Vinco Kudirkos aikštė]]

== Nuorodos ==
{{wikiquote}}
* [http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&view=article&id=7216:li&catid=394:9-lapkritis&Itemid=446 Jonas Aistis. ''Ir šviesa ir tiesa : Vinco Kudirkos sukakčiai.'' // Aidai, 1958 m., nr. 9 - 388 psl.]
* [http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&view=article&id=4510:li&catid=297:1-sausis&Itemid=328 Jonas Žilevičius, L.M. ''Dr. Vincas Kudirka - pirmoji lietuviškos muzikos kregždė'']
* [http://antologija.lt/texts/22/main_l.html Lietuvių literatūros antologija. Vincas Kudirka: ''Laisvos valandos'']
* [http://www.efn.org/~valdas/kudirka.html Eilėraščiai angliškai]
* [http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/V_Kudirka.htm Knygnešys Vincas Kudirka]
* [http://www.suduvosgidas.lt/index.php?cid=838 Vinco Kudirkos muziejus-klėtelė]
* [http://www.biografas.lt/biografija/27-vincas-kudirka Vinco Kudirkos biografiniai faktai]

{{DEFAULTSORT:Kudirka, Vincas}}
[[Kategorija:Varpininkai]]
[[Kategorija:Knygnešiai]]
[[Kategorija:Lietuvos gydytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos poetai]]

[[be:Вінцас Кудзірка]]
[[be-x-old:Вінцас Кудзірка]]
[[de:Vincas Kudirka]]
[[en:Vincas Kudirka]]
[[es:Vincas Kudirka]]
[[et:Vincas Kudirka]]
[[fi:Vincas Kudirka]]
[[fr:Vincas Kudirka]]
[[it:Vincas Kudirka]]
[[ja:ヴィンツァス・クディルカ]]
[[ka:ვინცას კუდირკა]]
[[ko:빈차스 쿠디르카]]
[[pl:Vincas Kudirka]]
[[pt:Vincas Kudirka]]
[[ru:Кудирка, Винцас]]
[[sv:Vincas Kudirka]]
[[uk:Вінцас Кудирка]]

== Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ==
{{otheruses|Čiurlionis}}
{{Infolentelė muzikos atlikėjas
|vardas = Čiurlionis
|pav = Mikalojus Konstantinas Ciurlionis.jpg
|antraštė =  Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
|pav_dydis = 200
|fonas = ne_vokalinis_instrumentalistas
|pilnas_vardas = Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
|dar_žinomas =
|gimė = {{gimė|1875|9|22}} [[Senoji Varėna]]
|mirė =  {{mirties data|1911|4|10|1875|9|22}} Pustelnikas, netoli [[Varšuva|Varšuvos]]
|instrumentai =
|žanras = [[klasikinė muzika]]
|užsiėmimas = kompozitorius, dailininkas
|aktyvumo_metai =
|įrašų_kompanija = 
|URL = 
}}
'''Mikalojus Konstantinas Čiurlionis''' ([[1875]] m. [[rugsėjo 22]] d. [[Varėna|Varėnoje]] (šiuo metu [[Senoji Varėna]]) – [[1911]] m. [[balandžio 10]] d. Pustelnike, netoli [[Varšuva|Varšuvos]], palaidotas Vilniaus [[Rasų kapinės]]e) – [[Lietuva|lietuvių]] kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas.

Šiuo metu Čiurlionis vertinamas kaip didžiausias, kada nors gyvenęs, Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Tarp žymiausių jo muzikinių darbų - simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“. Iš dailės darbų populiariausi: „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, Piramidžių ir Žvaigždžių sonatos.

[[XX amžius|XX a.]] tarpukariu pavardės linksniavimas iš dalies skyrėsi nuo dabartinio: Čiurlionis-Čiurlionies ir t. t.

== Biografija ==

Čiurlionis gimė [[1875]] m. [[rugsėjo 22]] d. Varėnoje (šiuo metu [[Senoji Varėna]]) devynių vaikų šeimoje. Tėvas Konstantinas Čiurlionis ([[1846]]–[[1914]], gimė [[Guobiniai (kaimas)|Guobiniuose]]) buvo [[vargonai|vargonininkas]] ir chorvedys, trumpai vargonininkavęs [[Liškiava|Liškiavoje]], paskui visą gyvenimą – [[Druskininkai|Druskininkuose]]. Suorganizavo mišrųjį chorą, kuris atlikdavo keturbalses mišias ir giesmes. Chore giedojo sūnūs Petras ir Jonas, dažnai tėvui talkindavo kiti sūnūs Konstantinas ir Povilas. Choro repeticijos dažniausiai vykdavo Čiurlionių namuose.

Motina Adelė Marija Magdalena Radmanaitė ({{de|Radman}}) gimė apie [[1854]] m. [[Seirijai|Seirijuose]], buvo kilusi iš Bavarijos [[vokiečiai|vokiečių]] [[liuteronai|evangelikų lieteronų]] giminės. Šeimoje buvo kalbama [[Lenkija|lenkų]] kalba, Mikalojus niekuomet neišmoko taisyklingai kalbėti ir rašyti lietuviškai.<ref>[http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/logos/archyvas/dwn.php?id%3D293135+↑+Rita+Aleknaitė-Bieliauskienė.+Tautiškos+sąmonės+brandos+galimybių+ieškojimas+(M.+K.+Čiurlionio+atvejo+analizė).&hl=lt&gl=lt&pid=bl&srcid=ADGEESjW07WN-N1M5l0WlZwbg9bB_DvA049VIAVItS4HuwbyiXkaq-rC4O7X-wJClq5TVD8xw9ygUFOytU8WV4ZAY1859Guf_TJPrjtUDmpSGHmba3rey8-rfq-0UTK0rPwYV4DHtXl6&sig=AHIEtbTzz6oohjJM4kyvc6C4Sw-0BfbUzQ Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. Tautiškos sąmonės brandos galimybių ieškojimas (M. K. Čiurlionio atvejo analizė). [[2006]] m. 6 psl.]</ref>

Vaikystę būsimasis menininkas praleido [[Druskininkai|Druskininkuose]], kur tėvo prižiūrimas išmoko skambinti fortepijonu. [[1885]] m. baigė liaudies mokyklą ir svajojo toliau mokytis. [[1889]]–[[1893]] m. gydytojo J. Markevičiaus rūpesčiu mokėsi [[Mykolas Oginskis|M. Oginskio]] [[Plungės dvaras|Plungės dvaro]] orkestro mokykloje, kur pramoko muzikos teorijos ir bandė kurti, [[fleita]] grojo dvaro orkestre. [[1894]]–[[1899]] m. kunigaikščio M. Oginskio remiamas studijavo [[Varšuva|Varšuvos]] muzikos institute: fortepijono mokėsi pas prof. T. Bržezickį ir A. Sigetinskį, kompozicijos – pas prof. Z. Noskovskį. Baigęs studijas, dar kurį laiką gyveno Varšuvoje ir vertėsi privačiomis muzikos pamokomis. [[1899]] m. Čiurlionis gavo pasiūlymą tapti [[Liublinas|Liublino]] muzikos mokyklos direktoriumi, tačiau to atsisakė, pasirinkdamas tolimesnį muzikos kūrėjo tobulinimosi kelią.

[[Vaizdas:Ciurlionis-Kymantaite.jpg|thumb|left|180px|Kartu su Sofija Kymantaite [[1908]] metais]]

[[1901]]–[[1902]] m. Čiurlionis, vėl [[Mykolas Oginskis|M. Oginskio]] remiamas, tobulinosi [[Leipcigas|Leipcigo]] karališkojoje konservatorijoje, kur pas prof. K. Reinekę studijavo kompoziciją, o pas prof. S. Jadasoną kontrapunktą. Tuo metu pradėjo nuosekliai kurti muzikinius [[Neoromantizmas|neoromantinius]] kūrinius. Leipcige, kuris buvo stambus Vokietijos kultūrinis centras, Čiurlionis visapusiškai lavinosi, skaitė filosofijos raštus, lankėsi muziejuose, operose. [[1900]]-01 m. laikotarpiu sukurtas vienas garsiausių Čiurlionio muzikos kūrinių - simfoninė poema „Miške“. 

Greičiausiai Leipcige Mikalojų patraukė dailė, jame jis galėjo susipažinti su [[Max Klinger|Makso Klingerio]] ir [[Arnold Böcklin|Arnoldo Beklino]] [[simbolizmas|simbolistine]] kūryba. [[1902]] m. grįžo į Druskininkus, bet netrukus vėl išvyko į Varšuvą. [[1902]]-03 m. Čiurlionis mokėsi Varšuvos piešimo, o [[1904]]-06 m. Varšuvos dailės mokyklose. Taip pat lankė prof. J. Staterio vadovaujamą chorą. [[1905]] m. vadovavo [[Varšuvos lietuviai|Varšuvos lietuvių]] savišalpos draugijos chorui, o lankydamasis tėviškėje rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas.  [[1903]]-[[1907]] m. laikotarpiu sukurtas muzikinis kūrinys, simfoninė poema „Jūra“. Tačiau tuo metu Čiurlionį vis labiau traukė dailė. [[1906]] m. Čiurlionio dailės darbai, eksponuoti [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], patraukė platesnės rusų kultūrinės visuomenės dėmesį. Nuo [[1907]] m. Mikalojus galutinai apleido muziką, o dailės darbai pradėjo evoliucionuoti iki sudėtingų ir fantastiškų simbolistinių paveikslų ciklų.

[[1905]] m. keliavo po [[Krymas|Krymą]] ir [[Kaukazas|Kaukazą]], [[1906]] m. aplankė [[Drezdenas|Drezdeną]], [[Praha|Prahą]], [[Viena|Vieną]], [[Niurnbergas|Niurnbergą]] ir [[Miunchenas|Miuncheną]]. Tuo metu dailininką jaudino ir [[Lietuva|lietuvių]] tautinis nubudimas. [[1905]] m. revoliucija Rusijoje sukrėtė imperiją ir sudarė palankesnes sąlygas tautos sąmonėjimui. Čiurlionis taip rašo broliui Povilui: „''Ar Tau žinomas lietuvių judėjimas ? Aš pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai''“. Čiurlionis suranda ryšių su [[Vilnius|Vilniuje]] veikusiais lietuvių inteligentais ir kitais dailininkais. [[1907]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] suorganizavo Pirmąją lietuvių dailės parodą, kurioje eksponavo savo kūrinius. [[1908]] m. vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, sudarė atskirą vyrų choro grupę, kuri dainavo jo paties harmonizuotas liaudies dainas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais. [[1908]] m. Vilniuje surengė Antrąją lietuvių dailės parodą, prie [[Lietuvių dailės draugija|Lietuvių dailės draugijos]] įkūrė Muzikos fondą kompozitorių kūrybai remti (veikė 1908–[[1911]] m.), buvo valdybos narys. 

[[Vaizdas:Ciurlionio-kapas.jpg|thumb|right|180px|M.K.Čiurlionio kapas Rasų kapinėse Vilniuje]]
[[Vaizdas:USSR stamp M.K.Chiurlionis 1975 4k.jpg|thumb|right|180px| [[Pašto ženklas]], išleistas [[TSRS]] 1975 m.]]

[[1909]] m. [[sausio 1]] d. [[Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčia|Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje]] susituokė su rašytoja [[Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė|Sofija Kymantaite]]. [[1909]] m. [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] visuotiniame susirinkime išrinktas Dainų ir gaidų rinkimo komisijos nariu. Tais pačiais metais paruošė monumentaliausią savo darbą, 4 x 6 m. išmatavimų uždangą, lietuvių draugijai „Rūta“. Tačiau šis darbas sulaukė lietuvių kultūrinės visuomenės nesupratimo. 

Vilniaus provincinis kultūrinis lygis dailininko netenkino. Čiurlionis dažnai važinėjo į Sankt Peterburgą, ieškojo ryšių su rusų artimos pakraipos menininkais ir galimybių eksponuoti savo darbus. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] susipažino su rusų dailininku ir meno pasaulio veikėju M. Dobužinskiu. Buvo priimtas į rusų dailininkų sąjungą. Nuolatinė įtampa ir skurdas alino dailininko sveikatą. Didžiausią dalį savo paveikslų dėl skurdo dailininkas tapė ant popieriaus. [[1909]] metų pabaigoje daktaras V. Bechterevas konstatavo dailininkui psichologinį ir emocinį pervargimą. Rekomenduotas daktaro Čiurlionis grįžo į Druskininkus, o [[1910]] m. kovo mėn. pradėjo gydytis Raudonojo dvaro sanatorijoje Pustelnike (netoli Varšuvos). 

[[1910]] m. [[birželio 12]] d. dailininkui gimė duktė Danutė, kurios Mikalojus taip ir nepamatė. [[1910]] m. rudenį Čiurlionis buvo priimtas į naujai įsikūrusią rusų dailininkų draugiją Sankt Peterburge „Meno pasaulis“. Iškart po to sekė kapitalinės dailininko parodos Maskvoje ir Sankt Peterburge. Dailininko sveikata buvo pradėjusi taisytis, tačiau vėlų [[1911]] m. kovo mėnesį Čiurlionis išėjo pasivaikščioti, peršalo ir susirgo plaučių uždegimu. 

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis mirė [[1911]] m. [[balandžio 10]] d., būdamas 35 metų. Palaikai buvo pergabenti į Vilnių ir palaidoti [[Rasų kapinės|Rasų kapinėse]].

== Kūryba ==

Beveik visi žinomi Čiurlionio dailės darbai, rankraščiai ir pan. saugomi ir eksponuojami [[Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus|Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje]] [[Kaunas|Kaune]]. [[1963]] m. [[Druskininkai|Druskininkuose]] atidarytas M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, buvusiame Čiurlionių šeimos name.

M. K. Čiurlionis – ne tik garsus dailininkas, bet ir lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas. Jo muzikinį palikimą sudaro dvi simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, simfoninė [[uvertiūra]] „Kęstutis“, Styginių kvartetas, kantata „De profundis“, [[fuga]] „Kyrie“, „Agnus dei“, „Sanctus“, „Neliūskime“, „Lapas pageltęs nukrinta“, apie 200 kūrinių fortepijonui, apie 40 harmonizuotų lietuvių liaudies dainų ir kt.

[[1909]] m. Varšuvoje išleistas jo harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinys „Vieversėlis“. M. K. Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos „Beauštanti aušrelė“, „Oi lekia, lekia“, „Šoks tėvelis suktinį“ ir „Taip toli žadėta“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse [[Čikaga|Čikagoje]] ir [[Torontas|Toronte]]. Retas choras ir Lietuvoje apsieina be M. K. Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų. Iš viso sukūrė apie 350 įvairių muzikos kūrinių (dalis jų nebaigti) ir apie 300 dailės ir grafikos darbų.

Turbūt daugiausia tyrinėjant M. K. Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą nusipelnė profesoriai [[Jadvyga Čiurlionytė]] ir [[Vytautas Landsbergis]]. [[1970]] m. išleista J. Čiurlionytės knyga „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“, V. Landsbergis sudarė knygas „M. K. Čiurlionio laiškai Sofijai“ ([[1973]] m.) ir „Žodžio kūryba “ ([[1997]] m.), parašė knygas: „Čiurlionio dailė“ ([[1976]] m.), „Vainikas Čiurlioniui“ ([[1980]] m.), „Čiurlionio muzika" ([[1986]] m.). Apie M. K. Čiurlionį knygas parašė J. Gaudrimas ir A. Savickas, J. Bruveris, S. Yla, J. Rūtenis.

== Dailės darbai ==

Čiurlionis, kaip dailininkas, pradėjo formuotis vėlai. Nors žinoma, kad besimokydamas [[Plungė|Plungėje]] apie [[1893]] m., jis piešdavo miesto apylinkes, tačiau profesionalaus dailininko kelią pradėjo būdamas tik apie 29 m. amžiaus, įstojęs į Varšuvos dailės mokyklą. Čiurlionis vėliau apie ją pasakys: „''Nieko nemokė ten to, ko aš norėjau išmokti''“. Jau pirmuosiuose Čiurlionio darbuose pasireiškė dailininko potraukis į [[Simbolizmas|simbolizmą]] ir [[Abstrakcija|abstrakciją]], mistikos ir paslapties šydą kūryboje. Tuo dailininkas įsiliejo į [[Neoromantizmas|neoromantizmo]] dailės kryptį, kuri buvo paplitusi tarp Rytų ir Centrinės Europos, ypač Rusijos, dailininkų. Kaip geriausią dailės techniką dailininkas pasirinko senovinį tapybos [[tempera]] metodą. Kitas bruožas, rodantis Čiurlionio potraukį senovinės dailės išraiškai - ciklinės, [[diptikas|diptiko]], [[triptikas|triptiko]] kompozicijos, buvusios pagrindinėmis [[Viduramžiai|viduramžiais]].

[[Vaizdas:Juros sonata.Finale.jpg|thumb|right|180px| „Jūros sonata. Finale“ (1908 m.)]]

Pirmuosiuose Čiurlionio darbuose, nuo [[1903]] m., dominuoja [[fantastika|fantastinės]] būtybės, [[mistika|mistiniai]] praeities karaliai, lietuvių [[Pagonybė|pagoniškosios]] kultūros pėdsakai, kosmogonijos elementai - [[dievai]], [[Planeta|planetos]], [[Žvaigždė|žvaigždės]]. Šie elementai lydės dailininką likusiame jo kūrybiniame kelyje, įgaudami vis konkretesnes ir įtaigingesnes formas. Nuo pat pradžių Čiurlionis pajautė, kad geriausia jo kūrybinių idėjų išraiškos forma yra cikliškas, pasikartojantis įdėjos vaizdinis apmąstymas. Taip gimė tapybos darbų ciklai, kaip „Laidotuvių simfonija“, „Para“, „Tvanas“, „Rex“ (nemaišyti su kulminaciniu Čiurlionio kūrybos darbu „Rex“), „Pasaulio sutvėrimas“, „Kibirkštys“, „Žiema“, „Pavasaris“, „Vasara“. Juose veiksmas vyksta lėtai arba visai nevyksta, tik atkartojamos kūrybinės idėjos interpretacijos. 

[[1907]] - [[1909]] m. laikotarpis - pats brandžiausias ir produktyviausias Čiurlionio, kaip dailininko, kūryboje. Tapybos darbų piešiniai įgyja aiškesnes, stilizuotas formas. Kūrinių įdėja tampa labiau aiškesnė ir susieta su paveikslų turiniu. Pradeda dominuoti pavieniai paveikslai, o tapybos ciklai sutrumpėja iki, paprastai, 4 paveikslų per ciklą. Ciklų struktūra pakinta, ji susiejama su klasikinės muzikos formų struktūros dalimis kaip ''allegro'', ''andante'', ''scherzo'' ir ''finale''. Kas atitinkamai muzikos kūrinyje atitinka temos įvedimą, vystymą, aukščiausią įtampos tašką ir užbaigimą. Taip gimė ciklai sonatos pavadinimu, kaip Saulės, Pavasario, Jūros, Vasaros, Piramidžių, Žvaigždžių sonatos. Kelių šių ciklų Čiurlionis nebaigė ir sunku pasakyti, ar planavo juos, apskritai, praplėsti. Kai kuriems paveikslams Čiurlionis suteikė muzikinius ''preliudo'' ir ''fugos'' (labai trumpi muzikiniai kūriniai) pavadinimus. Toks dailės pobūdis leido kai kuriems tyrinėtojams iškelti mintį, kad Čiurlionis bandė savo paveiksluose pateikti dviejų menų, [[Muzika|muzikos]] ir [[Dailė|dailės]], sintezę.

Čiurlionio darbuose pasireiškia dėmesys tautinei Lietuvos praeities kultūrai ir gimtojo krašto gamtai. Kaip ir muzikoje, taip ir dailėje, menininkas atspirties taškų ieškojo liaudies kūryboje ir kultūroje. Tikriausiai svarbiausias gimtojo krašto įamžinimo darbas yra [[triptikas]] „Raigardas“. Liaudies kūrybos ir praeities lietuvių tautos kultūros pėdsakai atgyja Pasakos teminiuose paveiksluose ir [[Žemaičiai|žemaičių]] archaiškų [[Koplytstulpis|koplytstulpių]] vaizduose. Tikriausiai pačiu garsiausiu Čiurlionio kūriniu įvardijamas paveikslas „Rex“, sukurtas [[1909]] m. - mistinio karaliaus, iškilusio virš Žemės planetos ir beveik ištirpstančio [[Visata|kosmose]], vaizdinys.

== Svarbiausių dailės darbų antologija ==

Dauguma Čiurlionio dailės darbų saugoma Valstybiniame M.K. Čiurlionio muziejuje Kaune, keli [[Lietuvos dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejuje]] [[Vilnius|Vilniuje]], [[Rusų muziejus|Valstybiniame rusų muziejuj]]e [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]].
{| width="800"
|- valign="top"

| width="320" |

Tapybos ciklai:
* „Laidotuvių simfonija“ (1904-05 m., 7 paveikslai, [[pastelė]] ant popieriaus)
* „Tvanas“ (1904-05 m., 9 pav., [[pastelė]] ant popieriaus)
* „Pasaulio sutvėrimas“ (1905-06 m., 13 pav., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Kibirkštys“ (1906-07 m., 3 pav., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Žiema“ (1906-07 m., 8 pav., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Pavasaris“ (1907-08 m., 5 pav., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Vasara“ (1907-08 m., 7 pav., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Zodiakas“ (1907 m., 12 pav., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Saulės sonata“ (1907 m., 4 pav., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Pavasario sonata“ (1907 m., 4 pav., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Žalčio sonata“ (1908 m., 4 pav., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Jūros sonata“ (1908 m., 3 pav., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Vasaros sonata“ (1908 m., 4 pav., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Piramidžių sonata“ (1908-09 m., 2 pav., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Žvaigždžių sonata“ (1908 m., 2 pav., [[tempera]] ant popieriaus)

| width="320" |
Kiti paveikslai:
* „Ramybė“ (1904-05 m., [[pastelė]] ant popieriaus)
* „Žinia“ (1905(07) m., [[pastelė]] ant popieriaus)
* triptikas „Raigardas“ (1907-08 m., [[tempera]] ant popieriaus)
* triptikas „Karalaitės kelionė“ (1907 m., [[tempera]] ant popieriaus)
* triptikas „Karalaičio kelionė“ (1907 m., [[tempera]] ant drobės)
* „Nojaus arka“ (1909 m., [[tempera]] ant popieriaus, [[Rusų muziejus|Valstybinis rusų muziejus]], [[Sankt Peterburgas]])
* „Demonas“ (1909 m., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Žemaičių kapinės“ (1909 m., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Karaliai. Pasaka“ (1908-09 m., [[tempera]] ant drobės)
* „Pilis. Pasaka“ (1909 m., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Rojus“ (1909 m., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Angelas. Preliudas“ (1908-09 m., [[tempera]] ant popieriaus)
* „Preliudas“ (1908 m., [[tempera]] ant popieriaus, [[Rusų muziejus|Valstybinis rusų muziejus]], [[Sankt Peterburgas]])
* „Auka“ (1909 m., [[tempera]] ant drobės)
* „Rex“ (1909 m., [[tempera]] ant drobės)
|}

== Čiurlionis dailės parodose ==

* 1904 m. Varšuvos dailės mokyklos mokinių paroda, Dailės mokykla, [[Varšuva]] (19 darbų);
* 1905 m. Dailės mokykla, [[Varšuva]] (12 darbų).
* 1906 m. Varšuvos dailės mokyklos mokinių paroda, Dailės akademija, [[Sankt Peterburgas]] (28 darbai);
* 1906 m. [[gruodžio 27]] - 1907 m. [[sausio 9]] d. Pirmoji lietuvių dailės paroda, Vileišių namai Antakalnyje, [[Vilnius]] (33 darbai);
* 1908 m. Antroji lietuvių dailės paroda, namas Zavalnaja g. 61, [[Vilnius]] (61 darbas);

[[Vaizdas:Mikalojus Konstantinas Cirlionis Aversum.png|thumb|right|160px| 50 [[Litas|litų]] atminimo moneta (1995 m. aversas) su angelo iš paveikslo „Auka“ figūra]]
[[Vaizdas:Mikalojus Konstantinas Cirlionis Reversum.png|thumb|right|160px| 50 [[Litas|litų]] atminimo moneta (1995 m. reversas) su Čiurlionio atvaizdu]]

* 1909 m. “Salono” paroda, Menšikovo rūmai, [[Sankt Peterburgas]] (7 darbai);
* 1909 m. Trečioji lietuvių dailės paroda, namas Vilenskaja 10, [[Vilnius]] (31 darbas);
* 1909 m. Septintoji rusų dailininkų sąjungos paroda, Literatūros ir dailės ratelio patalpos, [[Maskva]] (5 darbai);
* 1910 m. Ketvirtoji lietuvių dailės paroda, [[Vilnius]] (9 darbai);
* 1910 m. Lietuvių dailės paroda, [[Ryga]] (28 darbai).
* 1910 m. Rusų dailininkų sąjungos paroda, [[Kijevas]] (3 paveikslai);
* 1910 m. Rusų dailininkų sąjungos paroda, [[Paryžius]] (7 paveikslai);
* 1911 m. Penktoji lietuvių dailės paroda, [[Vilnius]] (28 darbai);
* 1911 m. “Meno pasaulis”, [[Maskva]] (161 darbas);
* 1911 m. “Meno pasaulis”, [[Sankt Peterburgas]] (161 darbas);
* 1911 m. “Meno pasaulis”, [[Minskas]] (4 paveikslai);
* 1911 m. Pomirtinė paroda, “Liutnios” salė, [[Vilnius]] (287 darbai);
* 1912 m. II postimpresionistų paroda, [[Londonas]] (3 darbai);
* 1920 m. Pašto rūmai, [[Kaunas]] (21 darbas);
* 1920 m. Lietuvių meno paroda, [[Klaipėda]] (10 darbų);
* 1925 m. Laikinieji Čiurlionio galerijos rūmai, [[Kaunas]] (176 darbai);
* 1937 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejus, [[Kaunas]] (251 darbas);
* 1947 m. M.K.Čiurlionio dailės muziejus, [[Kaunas]] (181 darbas);
* 1954 m. TSRS Dailės akademija, [[Maskva]] (28 paveikslai);
* 1975 m. [[Tretjakovo galerija]], [[Maskva]] (66 paveikslai);
* 1979 m. Šarlotenburgo pilis, [[Berlynas]] (38 paveikslai);
* 1981 m. [[Puškino meno muziejus]], [[Maskva]] (3 paveikslai);
* 1989 m. [[Duisburgas]], (17 paveikslų);
* 1991 m. “Simbolistai ir R.Vagneris”, [[Berlynas]] (5 darbai);
* 1991 m. [[Briuselis]], (5 darbai);
* 1992 m. “Fantastika ir mistika”, [[Tokijas]] (151 darbas);
* 1992 m. [[Bona]], (14 paveikslų);
* 1994 m. “Europa, Europa...”, [[Bona]] (9 paveikslai).
* 1995 m. “Nuo Munko ir Mondriano”, [[Frankfurtas prie Maino]] (30 darbų);
* 2000 m. [[Orsė muziejus]], [[Paryžius]] (90 darbų).
* 2005 m. „Vizuali muzika“, Šiuolaikinio meno muziejus, [[Los Andželas]] (3 paveikslai).
* 2005 m. „Vizuali muzika“, Hiršhorno muziejus ir skulptūrų sodas, [[Vašingtonas]] (2 paveikslai)<ref>[http://www.lituanus.org/2005/05_2_Gostautas.htm lituanus.lt tinklalapis]</ref>.
* 2010-11 m. „Čiurlionis. Ezoterinė kelionė. 1875–1911“, Palazzo Reale, [[Milanas]] (137 darbai)<ref>[http://pramogos.delfi.lt/culture/milane-mokiniai-supazindinami-su-mkciurlioniu.d?id=38815083 delfi.lt tinklalapis]</ref>.

== Dailės darbų galerija ==

<gallery>
Image:Mikalojus Ciurlionis - Tranquility (Ramybe).jpg| „Ramybė“ (1904 - 1905 m.)
Image:M.K.Ciurlionis-Praeitis (1907).jpg| „Praeitis“ (1907 m.)
Image:Pasaka.Karalaites kelione II.jpg| „Pasaka. Karalaitės kelionė II“ (1907 m.)
Image:Piramidziu sonata.Allegro.jpg| „Piramidžių sonata. Allegro“ (1908 m.)
Image:Zvaigzdziu sonata.Allegro.jpg| „Žvaigždžių sonata. Allegro“ (1908 m.)
Image:Zvaigzdziu sonata.Andante.jpg| „Žvaigždžių sonata. Andante“ (1908 m.)
Image:Angelas.Preliudas.jpg| „Angelas. Preliudas“ (1908 - 1909 m.)
Image:Сельское кладбище.tif| „Žemaičių kapinės“ (1909 m.)
Image:Karaliu pasaka.jpg| „Karaliai. Pasaka“ (1908 - 1909 m.)
Image:Pilis.Pasaka.jpg| „Pilis. Pasaka“ (1909 m.)
Image:Чюрлёнис.Рай.1909.jpg| „Rojus“ (1909 m.)
Image:Rex(1909).jpg| „Rex“ (1909 m.)
</gallery>

== Atminimo įamžinimas ==

* [[1913]] m. ekspedicijos po Arkties vandenyną metu, jos dalyvis dailininkas N. Pineginas vieną kalnuotą plynaukštę Prano Juozapo Žemės salyne pavadino [[Čiurlionio kalnai|Čiurlionio kalnais]], nes jos vaizdas jam priminė Čiurlionio paveikslą „Ramybė“. 

* [[1913 m.]] [[sausio 13]] d. prie [[Lietuvių dailės draugija|Lietuvių dailės draugijos]] buvo įkurta [[Čiurlionio kuopa]], kurios vienas tikslų – kaupti dailininko kūrinius. Būtinybė išsaugoti M.K. Čiurlionio palikimą skatino greičiau įgyvendinti kelerius metus draugijoje gyvavusią [[Tautos namai|Tautos namų]] – nacionalinio kultūros ir meno centro – idėją. 

[[Vaizdas:Nacionalinis M. K. Ciurlionio dailes muziejus.jpg|thumb|right|240px|[[Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus|Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus]]]]
[[Vaizdas:Čiurlionio namai.jpg|thumb|right|240px|Čiurlionio namai Vilniuje]]

* [[1913]] m. tų pačių kuopos sumanytojų [[Stasys Šilingas|Stasio Šilingo]] bei [[Antanas Žmuidzinavičius|Antano Žmuidzinavičiaus]] iniciatyva įsteigtas jo paveikslų pirkimo fondas, kurį sudarė narių, šelpėjų mokesčiai ir aukos.

* [[1921]] m. Lietuvos [[Steigiamasis seimas]] priėmė įstatymą dėl M.K. Čiurlionio galerijos steigimo. [[1925]] m. [[gruodžio 13]] d. [[Paulius Galaunė|Pauliaus Galaunės]] pastangomis [[Kaunas|Kaune]] atidaryta laikinoji Čiurlionio galerija. [[1936]] m. [[lapkričio 1]] d. galerija perkelta į naujai pastatytus [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Kauno istorijos]] ir Čiurlionio dailės muziejų rūmus. Iki [[1940]] m. ji buvo vadinama Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi.

* [[1957]] m. [[Čikaga|Čikagos]] lietuviai įkūrė Čiurlionio dailės galeriją, kurioje rengiamos lietuvių dailininkų parodos, kaupiami išeivijos dailininkų kūriniai. 

* [[1963]] m. [[Druskininkai|Druskininkuose]], buvusiame Čiurlionių šeimos name, atidarytas Čiurlionio memorialinis muziejus, pastatytas paminklas.

* [[1964]] m. Lietuvos alpinistai, vadovaujami [[Romualdas Augūnas|Romualdo Augūno]], pirmieji įkopė į 5794 m aukščio [[Pamyras|Pamyro]] viršukalnę ([[Tadžikija|Tadžikijos]] teritorijoje), dabar vadinamą [[Čiurlionio viršūnė|Čiurlionio viršūne]]. 

* [[1965]] m. Skulptorius, medalininkas [[Juozas Kalinauskas]] sukūrė M.K. Čiurlioniui atminimo medalį. 

* Nuo [[1968]] m. įkurtas ir Čiurlionio vardą po pasaulį garsina [[Čiurlionio kvartetas]]. 

* [[1965]] m. Vilniaus vidurinei meno mokyklai  suteiktas M. K. Čiurlionio vardas (nuo [[1994]] m. menų gimnazija, nuo [[2001]] m. - [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla]]<ref>[http://www.cmm.lt/lt/mokykla/istorija.html Čiurlionio menų mokyklos tinklalapis]</ref>). [[1995]] m. jo vardu pavadinta Druskininkų muzikos mokykla, rengiami jo vardo tarptautiniai pianistų ir vargonininkų konkursai. [[1995]] m. Vilniuje įkurti jo vardo namai.

* [[1969]] m. Čiurliono paveikslų galerija perkelta į naujai pastatytą muziejaus priestatą. Nuo [[1997]] m. muziejus pervadintas kaip [[Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus]]. Dabar jame saugoma ir populiarinama ne tik didžiausia dailininko kūrybos kolekcija, bet ir lietuvių bei kitų tautų profesionalioji ir liaudies dailė.

* [[1975]] m. [[Krymas|Krymo]] astrofizikas [[Nikolajus Černych]]as atrado naują 8 km skersmens [[asteroidas|asteroidą]], kurį pavadino [[2420 Čiurlionis|Čiurlionio asteroidu]].

* [[Senoji Varėna|Senojoje Varėnoje]], toje vietoje, kur stovėjo namas, kuriame gimė Čiurlionis, yra paminklinis akmuo. Nuo Senosios Varėnos tiesiasi „Čiurlionio kelias“ – 22 ąžuolinių stogastulpių „alėja“ iki [[Druskininkai|Druskininkų]], sukurta liaudies meistrų [[1975]]-76 m.  

* [[2011]] metus, dailininko mirties 100-osios mirties metinėms paminėti, [[UNESCO]] paskelbė M.K. Čiurlionio metais. Dailininko atminimas pažymėtas įvairiais renginiais. Išleistas netgi originalių natų fortepijonui rinkinys [[Japonija|Japonijoje]].<ref>[http://www.pilotas.lt/index.php/lt/kultura/item/1410-mk%C4%8Diurlionio-metai/japonijoje-i%C5%A1leistas-reik%C5%A1mingas-k%C5%ABrini%C5%B3-fortepijonui-rinkinys pilotas.lt tinklalapis]</ref>

== Išnašos ==
{{Ref}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Mikalojus Konstantinas Čiurlionis}}
{{wikiquote}}
* [http://ciurlionis.eu/lt/ Tinklalapis skirtas M.K. Čiurlioniui: leidiniai, naujienos, biografinės žinios]
* [http://www.ciurlioniofondas.lt/ M.K. Čiurlionio fondas]
* [http://www.ciurlionis.lt Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus tinklalapis]
* [http://ciurlionis.licejus.lt/MKC_Tapyba.htm Virtuali M.K. Čiurlionio paveikslų galerija]
* [http://imslp.org/wiki/Category:%C4%8Ciurlionis,_Mikalojus_Konstantinas Simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“ natos]
* [http://www.allmusic.com/artist/q8147/biography Čiurlionis Allmusic tinklalapyje (anglų k.)]
* [[Boleslovas Zubrickas]]. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.

[[Kategorija:Lietuvos dailininkai|Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas]]
[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai|Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas]]
[[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai|Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas]]
[[Kategorija:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]

[[bat-smg:Mīkaluos Konstantėns Čiurliuonis]]
[[be:Мікалоюс Чурлёніс]]
[[be-x-old:Мікалоюс Чурлёніс]]
[[bg:Микалоюс Чурльонис]]
[[ca:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[cs:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[da:Mikalojus Konstantinas Ciurlionis]]
[[de:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[en:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[eo:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[es:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[et:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[fi:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[fr:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[hr:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[it:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[ja:ミカロユス・チュルリョーニス]]
[[lv:Mikalojus Konstantins Čurļonis]]
[[nl:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[no:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[pl:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[pt:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[ru:Чюрлёнис, Микалоюс Константинас]]
[[sl:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[sv:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]
[[uk:Мікалоюс Константінас Чюрльоніс]]

== Vytautas Landsbergis ==
{{otheruses}}
{{Politiko biografija
| vardas   = Vytautas Landsbergis
| paveikslėlis = Vytautas_Landsbergis_2009.JPG
| paveikslėlio apibūdinimas = Vytautas Landsbergis savo darbo kabinete
| paveikslėlio dydis     =
| gimimo data  = {{Gimimo data|1932|10|18}}
| gimimo vieta =  [[Kaunas]]
| išsilavinimas = [[Muzikos ir teatro akademija]] (1955 m.)
| pareigos = [[Europos Parlamentas|Europos parlamento]] narys
| partija = [[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai]]
| sutuoktinis = Gražina Ručytė-Landsbergienė
| tėvas = [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis]] 
| motina = [[Ona Jablonskytė-Landsbergienė]]
| vaikai =  [[Jūratė Landsbergytė]] <br /> Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė <br /> [[Vytautas V. Landsbergis]]
| parašas =
| apdovanojimai =
* [[2009]] m. Gruzijos Šv. Georgijaus ordinas
* [[2003]] m. [[Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine]]
* [[1998]] m. [[Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius]]
 |vikiteka= Category:Vytautas Landsbergis
}}
[[Vaizdas:VytautasLandsbergis2009121802.JPG|thumb|right|250px|Vytautas Landsbergis tautinių bendruomenių dienoje Vyriausybės rūmuose 2009 m.]]
[[Vaizdas:2009 m. Respublikos Prezidento inauguracija 10.jpg|thumb|right|250px|Su žmona Gražina]]
'''Vytautas Landsbergis''' (g. [[1932]] m. [[spalio 18]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.

Gimė [[1932]] m. [[spalio 18]] d. [[Kaunas|Kaune]] architekto [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis|Vytauto Landsbergio-Žemkalnio]] ir akių gydytojos [[Ona Jablonskytė-Landsbergienė|Onos Jablonskytės-Landsbergienės]] šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija|J. Gruodžio muzikos]] mokyklas. [[1950]] m. įstojo į Valstybinę konservatoriją (dabartinę [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Muzikos ir teatro akademiją]]) [[Vilnius|Vilniuje]], ją baigė [[1955]] m. ir ligi šiol gyvena [[Lietuva|Lietuvos]] sostinėje.

== Šeima ==

Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė – pianistė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė. Dukros [[Jūratė Landsbergytė|Jūratė]] ir Birutė – muzikės. Sūnus [[Vytautas V. Landsbergis|Vytautas]] – literatas ir filmų režisierius.
{| class="wikitable"
|-
! Vaikas
! Gimimo data
! Motina
! Anūkai
! Proanūkiai
|-
| [[Jūratė Landsbergytė]]
| [[1955]] m. [[gegužės 30]] d.
| Rita Kučinskaitė (Sakalienė) <br /> (g. [[1932]] m.)
| Gerdenis Grickevičius (g. [[1987]] m. [[rugsėjo 2]] d.) <br /> Vytautas Oškinis (g. [[1991]] m. [[sausio 18]] d.)
|
|-
| Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė
| [[1960]] m.
| rowspan=2|Gražina Ručytė <br /> (g. [[1930]] m. [[sausio 28]] d.)
| <br /> Lukas Cechanavičius (g. [[1991]] m.) <br /> Laurynas Cechanavičius (g. [[1994]] m.)
|
|-
| [[Vytautas V. Landsbergis]]
| [[1962]] m. [[gegužės 25]] d.
| Gabrielius Landsbergis (g. [[1982]] m.) <br /> Jonas Landsbergis (g. [[1990]] m.) <br /> Elena Landsbergytė (g. [[1991]] m.) <br /> Julija Landsbergytė (g. [[1998]] m. [[gruodžio 15]] d.) <br /> Severija Landsbergytė (g. [[2000]] m. [[lapkričio 15]] d.)
| '''''Gabrieliaus Landsbergio vaikai:''''' <br /> Augustas Gabrielius Landsbergis (g. [[2001]] m. [[kovo 30]] d.) <br /> Vilhelmas Konstantinas Landsbergis (g. [[2003]] m. [[vasario 12]] d.) <br /> Morta Sofija Landsbergytė (g. [[2006]] m. [[sausio 25]] d.) <br /> Gertrūda Elena Landsbergytė (g. [[2008]] m. [[liepos 29]] d.)
|
|}

== Visuomeninė ir pedagoginė veikla ==

V. Landsbergis – politikas, meno, muzikos, kultūros istorikas, kultūrologas, publicistas ir visuomenės veikėjas, išleidęs apie 30 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] kūrybą, o vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Yra išleidęs poezijos knygų ir atsiminimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui.

Profesorius V. Landsbergis ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, ligi šiol yra M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas.

[[1952]] m. užėmė trečiąją vietą Lietuvos šachmatų čempionate.<ref>A. Uogelė „Mano šachmatai“, 1993</ref>

[[1955]] m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją ([[Aldona Dvarionienė|Aldonos Dvarionienės]] fortepijono klasę).

Dar studijuodamas ([[1952]] m.) ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki [[1990]] m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje ([[1956]]–[[1963]] m. ir nuo [[1974]] m.), jos Klaipėdos fakultete, Vilniaus Pedagoginiame institute ([[1957]]–[[1974]] m.).

[[1969]] m. apgynė disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“.

[[1975]] m. už monografiją „Čiurlionio kūryba“ apdovanotas Lietuvos TSR premija.

[[1978]]–[[1990]] m. – [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos Muzikos Akademijos]] profesorius.

[[1988]] m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ V. Landsbergis antrą kartą buvo apdovanotas Lietuvos TSR premija.

[[1991]] m. V. Landsbergis tapo [[Čikaga|Čikagos]] [[Lojolos universitetas|Lojolos universiteto]] teisės garbės daktaru.

[[1992]] m. tapo Lietuvos [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] [[Kaunas|Kaune]] filosofijos garbės daktaru ir Ogdeno Weberio universiteto (JAV) humanitarinių mokslų daktaru.

1992 m. jis nominuojamas [[Jeilio universitetas|Yalio universiteto]] (JAV) teisės daktaru, tačiau dėl valstybinės svarbos reikalų negalėjo nuvykti į suteikimo ceremoniją.

[[1994]] m. [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos Muzikos akademijoje]] apgynė habilituoto daktaro disertaciją.

Nuo [[1995]] m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas.

[[1997]] m. V. Landsbergis tapo [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] garbės daktaru bei Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku.

[[1998]] m. tapo [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] garbės nariu.

[[2000]] m. tapo [[Mykolo Romerio universitetas|Lietuvos teisės universiteto]] ir [[Helsinkio universitetas|Helsinkio universiteto]] garbės daktaru, [[Kardifas|Kardifo]] universiteto ([[Jungtinė Karalystė|JK]]) garbės nariu.

[[2001]] m. tapo [[Sorbona|Sorbonos]] universiteto ([[Prancūzija]]) garbės daktaru.

[[2003]] m. tapo Lietuvos Dailės akademijos garbės daktaru.

== Politinė veikla ==

[[1988]] m. [[birželio 3]] d. profesorius buvo išrinktas į Lietuvos [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] iniciatyvinę grupę, o [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] Steigiamajame suvažiavime, vykusiame [[spalio 22]]-[[spalio 23|23]] d., – į jo Seimą ir Seimo Tarybą.

Nuo [[1988]] m. [[lapkričio 25]] d. iki [[1990]] m. [[balandžio 21]] d. Vytautas Landsbergis buvo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo [[1991]] m. [[gruodžio 15]] d. – [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] garbės pirmininkas.

[[1989]] m. [[kovo 26]] d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį [[TSRS]] liaudies deputatu, o [[1990]] m. [[vasario 24]] d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu.

[[1989]] m. [[rugpjūčio 6]] d. Gotlando saloje (Švedija) kartu su Lietuvos ir išeivijos atstovais pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad ''„Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“'' <ref>[https://archive.is/20120720154848/www.buracas.com/images/gotlandpact_ltb.jpg Gotlando komunikatas. 1989]</ref>, tuo padėdamas pagrindus Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui 1990 m. kovo 11 d.

[[1990]] m. [[kovo 11]] d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu – t. y. valstybės vadovu.

[[1990]]–[[1992]] m. buvo vienas iš Baltijos valstybių Tarybos vadovų, o [[1990]]–[[1991]] m. – Lietuvos Respublikos [[Konstitucija|Konstitucijos]] metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant [[Konstitucija|Konstitucijos]] projektas galutinai parengtas balsavimams [[1992]] m. rudenį ir, priėmus referendume, Lietuvos [[Konstitucija]] jo promulguota bei paskelbta tų metų [[lapkričio 6]] d. Be to, [[1990]]–[[1991]] m. buvo Valstybinės derybų su [[TSRS]] delegacijos pirmininkas. Jo vadovaujama Lietuva atsispyrė [[TSRS]] ekonominei blokadai bei ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, o taip pat [[1992]] m. susitarimą su Rusija, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė.

Per [[1992]] m. spalio-lapkričio mėn. rinkimus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos – Tėvynės Santaros – balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento [[Opozicija (politika)|opozicijos]] lyderis. Taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys.

[[1993]] m. [[gegužės 1]] d. įsteigiant [[Tėvynės Sąjunga|Lietuvos konservatorių partiją]], išrinktas jos pirmininku. [[1995]], [[1998]] ir [[2000]] m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki [[2003]] m.

[[1996]] m. vėl išrenkamas į [[Seimas|Seimą]]. [[1996]] - [[2000]] m. kadencijos [[Seimo pirmininkas]].

Per [[2000]] m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki [[2004]] m. vėl dirbo Seimo delegacijose į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Baltijos Asamblėją.

Nuo [[2003]] m. – Tėvynės Sąjungos politikos komiteto pirmininkas, Prezidiumo narys.

[[2003]]–[[2004]] m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo deleguotas Europos Parlamento stebėtojas, o nuo [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. – visateisis Europos Parlamento narys.

2004 m. birželio 13 d. išrinktas [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] nariu. [[2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2009 m. rinkimuose į EP]] išrinktas antrai kadencijai.

== Apdovanojimai ==

* 1991 m. profesoriui Vytautui Landsbergiui paskirtos šios premijos ir apdovanojimai:
** Norvegų tautos Taikos premija;
** Prancūzijos ''Fondation du Future'' premija;
** JAV Vydūno fondo premija;
** Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas;
** Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžius;
** Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės ordinas.
* 1992 m. Vytautas Landsbergis gavo Vokietijos Hermann-Ehlers-Preis ir Estijos Respublikos medalį už nuopelnus.
* 1994 m. gavo Katalonijos kultūros fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Llull premiją.
* [[1995]] m. V. Landsbergis tapo Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi.
* [[1997]] m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu.
* 1998 m. gavo šias premijas ir apdovanojimus:
** Italijos Vibo Valentina „Liudijimo“ premiją už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą;
** Lietuvos [[Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius|Vytauto Didžiojo I laipsnio ordiną]];
** Norvegijos Karališkojo ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių;
** Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymenį už paramą rezistentams ir nuopelnus Lietuvai.
* [[1999]] m. Vytautas Landsbergis apdovanotas:
** Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu;
** UNESCO medaliu už indėlį plėtojant demokratiją bei kovojant už žmogaus teises;
** Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi;
** Graikijos Garbės ordino Didžiuoju kryžiumi;
** Komunizmo aukų memorialo fondo Trumeno ir Reigano laisvės apdovanojimu.
* 2000 m. apdovanotas Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija).
* 2001 m. apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu.
* 2002 m. apdovanotas Estijos Marijos žemės kryžiaus ordinu.
* 2003 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine ir Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu.
* 2009 m. apdovanotas:
** Gruzijos Šv. Georgijaus ordinu;
** Lietuvos URM garbės ženklu „[[Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė]]“.

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | title= [[Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas]]|years=[[1990]] – [[1992]]|
before = [[Algirdas Brazauskas]] | after = [[Algirdas Brazauskas]]}}
{{succession box | title= [[Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas]]| years= [[1996]] – [[2000]]| before=[[Česlovas Juršėnas]] | after= [[Artūras Paulauskas]]}}
{{s-ppo}}
|-
{{succession box | title= [[Tėvynės Sąjunga|TS-LKD pirmininkas]]| years= [[1993]] – [[2003]]| before=-| after= [[Andrius Kubilius]]}}
{{end box}}

== Išnašos ==
<references/>

== Nuorodos ==
* [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=907&p_d=9062&p_k=1 Prof. Vytauto Landsbergio kultūros darbų bibliografija]
* [http://www.ebiblioteka.lt/inf_res3.phtml?id=5370 Vytauto Landsbergio knygos Mokslinėje elektroninėje bibliotekoje]

{{Wikiquote}}
{{Europarlamentarai 2004}}
{{Signatarai}}
{{Sąjūdžio nariai}}
{{Vytauto Didžiojo ordinas}}

{{DEFAULTSORT:Landsbergis, Vytautas}}

[[Kategorija:Vytauto Didžiojo ordino kavalieriai]]
[[Kategorija:Europos Parlamento nariai (Lietuva)]]
[[Kategorija:Kovo 11 akto signatarai]]
[[Kategorija:LR Seimo pirmininkai]]
[[Kategorija:KU garbės daktarai]]
[[Kategorija:VDU garbės daktarai|Landsbergis]]
[[Kategorija:Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikai]]
[[Kategorija:Lietuvos meno istorikai]]

[[bat-smg:Vytautas Landsbergis]]
[[ca:Vytautas Landsbergis]]
[[cs:Vytautas Landsbergis]]
[[de:Vytautas Landsbergis]]
[[en:Vytautas Landsbergis]]
[[eo:Vytautas Landsbergis]]
[[es:Vytautas Landsbergis]]
[[et:Vytautas Landsbergis]]
[[eu:Vytautas Landsbergis]]
[[fi:Vytautas Landsbergis]]
[[fr:Vytautas Landsbergis]]
[[io:Vytautas Landsbergis]]
[[ja:ヴィータウタス・ランズベルギス]]
[[ka:ვიტაუტას ლანდსბერგისი]]
[[ltg:Vītauts Landsberģis]]
[[lv:Vītauts Landsberģis]]
[[nl:Vytautas Landsbergis]]
[[no:Vytautas Landsbergis]]
[[oc:Vytautas Landsbergis]]
[[pl:Vytautas Landsbergis]]
[[pt:Vytautas Landsbergis]]
[[ro:Vytautas Landsbergis]]
[[ru:Ландсбергис, Витаутас]]
[[sv:Vytautas Landsbergis]]
[[uk:Вітаутас Ландсберґіс]]


== Dalia Grybauskaitė ==
{{pps-template|small=yes}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas =Dalia Grybauskaitė
| titulas = [[Lietuvos prezidentas|Lietuvos prezidentė]]
| kiti titulai = 
| paveikslėlis = 2009 m. Respublikos Prezidento inauguracija 4.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 
| gimimo data = {{Gimimo data|1956|3|1}}
| gimimo vieta = [[Vilnius|Vilniuje]]
| mirties data = 
| mirties vieta = 
| tautybė = 
| sutuoktinis = 
| tėvas = Polikarpas Grybauskas
| motina =Vitalija Korsakaitė <ref>[http://www.lrprezidentas.lt/?q=node/60 Prezidento rinkimams skirtos svetainės LR Prezidentas.lt informacija]</ref> 
| vaikai = 
<!-- Veikla -->
| veikla = 
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = [[Lietuva|Lietuvos]] prezidentė.
| partija = 
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas = politinė ekonomija A. Ždanovo universitete (1983),<br />Džordžtauno universitetas (1991)
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai =
* [[2009]] m. [[Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine]].
<!-- Pasikartojanti dalis iki 0-10, pasikartoja jei nurodytas titulas su atitinkamu numeriu. Nuo 2 yra paslepiami. -->
| titulas0 = [[Lietuvos prezidentas|Lietuvos prezidentė]]
| fonas0 = off
| kelintas0 = 
| nuo0 = [[2009]] m. [[liepos 12]] d.
| iki0 = 
| vadovavo0 = 
| ėjo pareigas0 = 
| ankstesnis0 = [[Valdas Adamkus]]
| vėlesnis0 = 
| parašas = Dalia Grybauskaitė.Signature.svg
| pastabos = 
 |vikiteka= Category:Dalia Grybauskaitė
}}

[[Vaizdas:Dalia Grybauskaite su rinkejais Mazeikiuose.2009-04-29.jpg|thumb|right|250px|Dalia Grybauskaitė rinkimų agitacijos metu [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]]]
'''Dalia Grybauskaitė''' (g. [[1956]] m. [[kovo 1]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] politikė, diplomatė, buvusi LR ministrė ir viceministrė, [[ES|Europos Sąjungos]] komisarė, [[2009]] m. [[gegužės 17]] d. išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente.

== Išsilavinimas ==
Baigė [[Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinė mokykla|Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą]], [[1983]] m. – [[Leningrado universitetas|Leningrado A. Ždanovo universitete]] [[politinė ekonomija|politinės ekonomijos]] studijas, [[Maskva|Maskvoje]] apgynė mokslų daktarės laipsnį ([[1988]] m.). Laipsnis Lietuvoje nostrifikuotas į socialinių mokslų (ekonomikos krypties) daktarės laipsnį. [[1991]] m. [[Džordžtaunas|Džordžtauno]] ([[Vašingtonas]]) universiteto Tarptautinių ekonominių santykių institute baigė specialią programą vadovams.

Moka [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Anglų kalba|anglų]], [[Rusų kalba|rusų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[prancūzų kalba]]s.<ref>{{cite web | url = http://ec.europa.eu/commission_barroso/grybauskaite/profile/profile_lt.htm | title = Dr. Dalia Grybauskaitė. Curriculum Vitae | accessdate=2009-02-27 | publisher=[[Europos Komisija]]}}</ref>

== Veikla ==
[[1975]]–[[1976]] m. [[Lietuvos filharmonija|LTSR valstybinės filharmonijos]] Kadrų skyriaus inspektorė, [[1976]]–[[1983]] m. [[Leningrad]]o kailių fabriko „Rot-Front“ darbininkė, laborantė, nuo [[1983]] m. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos TSR mokslų akademijos]] atsakingoji sekretorė, [[1983]]–[[1990]] m. [[Vilniaus aukštoji partinė mokykla|Vilniaus aukštosios partinės mokyklos]] Žemės ūkio kabineto vedėja, Politinės ekonomijos katedros dėstytoja. 1990–[[1991]] m. Ekonomikos instituto mokslinė sekretorė [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė|LRV]] programų vadovė ([[1991]] m.).

[[1991]]–[[1993]] m. LR tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamento direktorė, [[1993]]–[[1994]] m. [[LR užsienio reikalų ministerija|LR užsienio reikalų ministerijos]] Ekonomikos departamento direktorė, (''PHARE'' ir ''G–24'') Pagalbos Lietuvai koordinavimo komisijos pirmininkė, Laisvosios prekybos sutarties su ES derybų vadovė, 1994–[[1995]] m. LR misijos prie ES nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė, vyriausiojo LR derybininko dėl Europos sutarties pavaduotoja, LR Nacionalinės pagalbos koordinatoriaus atstovė Briuselyje, 1996–[[1999]] m. LR ambasados JAV įgaliotoji ministrė<ref>[http://www.whoiswho.lt/ltu/biography.aspx?id=6944ab61-c85a-4537-b0aa-069f75ebc03e „Kas yra kas Lietuvoje“, „Kas yra kas. Lietuvos moterys„, UAB „Neolitas“, 2005–2008]</ref>.

[[1999]]–[[2000]] m., 2001–[[2004]] m. [[LR finansų ministerija|LR finansų viceministrė]] ([[1999]]–[[2000]] m. vyriausioji derybininkė LR derybose su Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku, 2001–[[2004]] m. Nacionalinės pagalbos koordinatorė), LR derybų su ES delegacijos vadovo pavaduotoja ([[2000]] m.), 2000–[[2001]] m. LR URM viceministrė.

Nuo [[2004]] m. Europos Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą<ref>[http://www.lrytas.lt/-12356388901233709690-p3-kandidat%C4%97-%C4%AF-prezidentus-d-grybauskait%C4%97-nor%C4%97siu-i%C5%A1likti-nepriklausoma-nuotraukos-3-video-papildyta-15-val-15-min.htm „Kandidatė į prezidentus D. Grybauskaitė: „Norėsiu išlikti nepriklausoma““, lrytas.lt, Lukas Miknevičius, 2009-02-26 11:59]</ref>.

Remiantis [[2009]] m. vasario 5-8 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos rezultatais, aplenkė kelerius metus iš eilės pirmavusį prezidentą Valdą Adamkų (visuomenės pasitikėjimas Grybauskaite išaugo nuo 21,1 % iki 26 %)<ref>[http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=ff02e25e-d67d-4bc9-a603-4598d5911671&ref=topread&readcomment=1 „Grybauskaitė paskelbė savo sprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose“, vzinios.lt, Justina Juršytė, 2009.02.26 11:58, papildyta 2009.02.26 12:00]</ref>.

[[2009]] m. vasario 26 d. viešai paskelbė dalyvausianti [[2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|2009 metų gegužės mėnesį vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose]].<ref>[http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=5144260 D. Grybauskaitė sieks prezidento posto]. Retrieved on 2009-02-26</ref>

[[2009]] m. [[gegužės 17]] d. vykusiuose [[2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose]] už D. Grybauskaitę balsavo 68,21 % rinkėjų. Ji išrinkta jau pirmajame rinkimų ture. [[2009]] m. [[liepos 12]] d. įvyko prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos ceremonija.

== Apdovanojimai ==
* [[2003]] m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius;
* [[2005]] m. – „Metų komisaras“, dienraštis „European Voice“, ([[2004]] m., remiantis [[Europa|Europos]] šalių žurnalistų atlikta apklausa bei tyrimu, išrinkta geriausia iš ES komisarų);
* [[2006]] m. – TV3 televizijos „Žinių tarnybos" apdovanojimas „Lietuvos garbė“;
* [[2006]] m. – V. Grabskio (''W. Grabski'') vardo apdovanojimas, įsteigtas Lenkijos darbdavių konfederacijos „Lewiatan“;
* [[2006]] m. – „Partnerystės lyderis 2005“, Tarptautinių prekybos rūmų „ICC Lietuva“ apdovanojimas;
* [[2008]] m. – „Lietuvos Metų Moteris“ (žurnalo „Moteris“ rengiami rinkimai);
* [[2009]] m. – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine;
* [[2009]] m. – išrinkta Lietuvos metų žmogumi <ref>http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/metu-zmogaus-rinkimuose-dgrybauskaite-aplenke-dkedi.d?id=27341261</ref>;
* [[2010]] m. – „ Metų Moteris“ ([[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] žurnalo „Glamour“ rengiami pasauliniai rinkimai) <ref>http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dgrybauskaitei--apdovanojimas-ir-bobamos-sveikinimai.d?id=38349303</ref>;

== Nuorodos ==
{{Wikiquote}}
* [http://ec.europa.eu/commission_barroso/grybauskaite/index_lt.htm D. Grybauskaitės puslapis Europos Komisijos tinklalapyje];
* [http://tv.delfi.lt/video/ZMtE1WJR/ Grybauskaitė patvirtina savo dalyvavimą 2009 m. Lietuvos prezidento rinkimuose (video)];
* [http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=20875339 D. Grybauskaitės rinkimų štabas pradeda veiklą].

== Išnašos ==
{{ref}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before=[[Jonas Lionginas]] | title= [[Lietuvos Finansų ministras|Lietuvos Finansų ministrė]] | years=[[2001]] – [[2004]] | after=[[Algirdas Butkevičius]] }}
{{succession box | before=[[Viviane Reding]] | title=Europos komisijos narė švietimui ir kultūrai | years=[[2004]]<br />''(išvien su [[Viviane Reding]])'' | after=[[Ján Figeľ]]}}
{{succession box | before=[[Michaele Schreyer]]<br />''(Budget)'' | title=Europos komisijos narė finansiniam programavimui ir biudžetui | years=[[2004]] – [[2009]] | after= [[Algirdas Šemeta]]}}
{{succession box | before=[[Valdas Adamkus]] | title= [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidentė]] | years=[[2009]] – dabar | after=-}}
{{end box}}

{{Lietuvos prezidentai}}
{{Vytauto Didžiojo ordinas}}

{{DEFAULTSORT:Grybauskaitė, Dalia}}
[[Kategorija:Vytauto Didžiojo ordino kavalieriai]]
[[Kategorija:Lietuvos finansų ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos finansų viceministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos užsienio reikalų viceministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos diplomatai]]
[[Kategorija:ES komisarai]]
[[Kategorija:Lietuvos prezidentai]]

[[af:Dalia Grybauskaitė]]
[[ar:داليا غريباوسكايتي]]
[[bat-smg:Dalė Grībauskātė]]
[[be:Даля Грыбаўскайтэ]]
[[be-x-old:Даля Грыбаўскайце]]
[[bn:ডালিয়া গ্রাইবস্কেইট]]
[[ca:Dalia Grybauskaitė]]
[[cs:Dalia Grybauskaitė]]
[[da:Dalia Grybauskaitė]]
[[de:Dalia Grybauskaitė]]
[[el:Ντάλια Γκριμπαουσκάιτε]]
[[en:Dalia Grybauskaitė]]
[[eo:Dalia Grybauskaitė]]
[[es:Dalia Grybauskaitė]]
[[et:Dalia Grybauskaitė]]
[[fa:دالیا گریبائوسکایته]]
[[fi:Dalia Grybauskaitė]]
[[fr:Dalia Grybauskaitė]]
[[he:דליה גריבאוסקאיטה]]
[[hr:Dalia Grybauskaitė]]
[[hu:Dalia Grybauskaitė]]
[[id:Dalia Grybauskaitė]]
[[ie:Dalia Grybauskaite]]
[[io:Dalia Grybauskaitė]]
[[it:Dalia Grybauskaitė]]
[[ja:ダリア・グリバウスカイテ]]
[[ka:დალია გრიბაუსკაიტე]]
[[ko:달리아 그리바우스카이테]]
[[lb:Dalia Grybauskaitė]]
[[ltg:Daļa Grībauskaite]]
[[lv:Daļa Grībauskaite]]
[[mn:Далиа Грибаускайтэ]]
[[ms:Dalia Grybauskaitė]]
[[nl:Dalia Grybauskaitė]]
[[nn:Dalia Grybauskaitė]]
[[no:Dalia Grybauskaitė]]
[[oc:Dalia Grybauskaitė]]
[[pl:Dalia Grybauskaitė]]
[[pt:Dalia Grybauskaitė]]
[[ru:Грибаускайте, Даля]]
[[sr:Далија Грибаускајте]]
[[sv:Dalia Grybauskaitė]]
[[szl:Dalia Grybauskaitė]]
[[tr:Dalia Grybauskaitė]]
[[uk:Даля Грибаускайте]]
[[yo:Dalia Grybauskaitė]]
[[zh:达利娅·格里包斯凯特]]
[[zh-min-nan:Dalia Grybauskaitė]]