Difference between revisions 22781 and 22782 on ltwikibooks

{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis = Kudirka ret.png
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1858|12|31}}
| gimimo vieta = [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežeriai]], [[Vilkaviškio apskritis]]
(contracted; show full)

[[1895]] m. dėl lietuviškos veiklos suimtas, bet greit paleistas. Sveikatai silpnėjant, 1895 m. išvyko į [[Sevastopolis|Sevastopolį]]. [[1896]] m. pavasarį grįžo į Lietuvą.

Nors mirė būdamas tik 40-ies metų, per palyginti trumpą laiką jo sukurti darbai buvo nepaprastai reikšmingi. Palaidotas [[Meištų kapinės]]e.


== Kūryba ==
Nuo gimnazijos laikų rašė eiles, leido pašaipūnišką laikraštėlį. Vėliau eilėraščiai tapo Lietuvos ateities vizijomis, kovos manifestais. Savo ir kitų Lietuvos poetų eiles išanalizavo ir aprašė poetikos traktate „Tiesos eilėms rašyti“. Jame apibūdino lietuviškos [[Eilėdara|eilėdaros]] trūkumus, nurodė [[Silabotoninė eilėdara|silabotonikos]] perspektyvas.

[[Satyra|Satyrose]] jungiami minties hjtjdfkdjvkjeijrhierkiokofikkergkčpofoejijėigęqpoęėpnbbbbbbbbbbbbbqęiocnęįuivynbqęo;uiynbqįuio[[poezija|poezijos]], [[simbolis|simbolių]] ir [[alegorija|alegorijų]] bei [[absurdo drama|absurdo]] elementai, sintetinamas publicisto akylumas, kritiškumas, gyvenimo filosofo polinkis abstrahuoti, išreikšti esmę [[aforizmas|aforizmu]] ar moraliniu imperatyvu. V. Kudirka turėjo vertėjo talentą – [[Ivanas Krylovas|Ivano Krylovo]] pasakėčių vertimai nepranokstami net dabar. Alegorija, poezija ir [[komedija]] jo kūryboje visuomet kartu.

=== Poezija ===
1885 m. „Aušroje“ išspausdino pirmąjį eilėraštį-sekimą „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos“. Kiek vėliau, 1888 m., [[Lietuviškasis balsas|„Lietuviškajame balse“]] buvo išspausdinti originalūs eilėraščiai „Gražu, gražiau ir gražiausia“, „Kregždelė“, verstiniai eilėraščiai „Motinai“, „Troškimas“.

Patriotinės tematikos eilėraštis „Gražu, gražiau ir gražiausia“ yra improvizacija Lietuvos draugijos įkūrimo proga. V. Kudirka mėgo rašyti proginius eilėraščius, jie dažniausiai būdavo didaktinio turinio. Šiame eilėraštyje raginama vienytis ir dirbti vardan Lietuvos, žadinami kilnūs jausmai motinai, gimtajai žemei, skatinama siekti tėvynės garbės. Lietuvių būreliui priešinama svetimųjų apsuptis, suformuluojama kilnaus gyvenimo maksima („Gražiausia vienok esti akimis matyti, / Kada širdims ir žodžiams ir darbai atsako“) ir tobulo gyvenimo siekinys („Kad visi tie lietuviai patys, nevaryti, / Savo tėvynės garbei ne'pželdina tako“). Tokia buvo ir eilėraščio autoriaus laisvai pasirinkta gyvenimo užduotis – skatinti, vienyti, pačiam dirbti. Eilėraščio struktūra ir sąvokų gradacija – griežta, logiška. [[Būdvardis]] ''gražu'' trijose strofose laipsniuojamas iki superliatyvo: gražu, gražiau, gražiausia. Eilėraščio retorika paremta moraliniais imperatyvais, liepimu, raginimu veikti tėvynės labui.

=== Satyros ===
1895–[[1898]] m. sukūrė keturias satyras, kurias išspausdino „Varpe“. Tai „Viršininkai“ (1895 m.), „Lietuvos tilto atsiminimai“ (1896 m.), „Cenzūros klausimas“ (1898 m.) ir „Vilkai“ (1898 m.). Jis yra žymiausias ne tik [[XIX amžius|XIX a.]] komiškos prozos autorius. Būdamas visuomenės žmogus, V. Kudirka turėjo iš ko semtis prototipų, situacijų, siužetų ir sukūrė nepamirštamus caro valdininkų – Kruglodurovo, Rylosujevo, Izvergovičiaus, Vziatkovičiaus personažus prilygstančius [[Nikolajus Gogolis|gogoliškiems]] ar net pranokstančius juos.

== Atminimo įamžinimas ==
Jo vardu pavadinta:
* [[Kudirkos Naumiestis]]
* [[Kauno Vinco Kudirkos vidurinė mokykla]]
(contracted; show full)[[sr:Далија Грибаускајте]]
[[sv:Dalia Grybauskaitė]]
[[szl:Dalia Grybauskaitė]]
[[tr:Dalia Grybauskaitė]]
[[uk:Даля Грибаускайте]]
[[yo:Dalia Grybauskaitė]]
[[zh:达利娅·格里包斯凯特]]
[[zh-min-nan:Dalia Grybauskaitė]]