Revision 22444 of "Dailė" on ltwikibooks

[[Vaizdas:Impressionism renoir.jpg|thumb]]

'''Dailė''' – [[menas|meno]] rūšis, skirstoma į vaizduojamąją ([[tapyba]], [[grafika]] ir [[skulptūra]]) ir taikomąją – dekoratyvinę ([[keramika]], tekstilė, oda, amatai, liaudies meistrų dirbiniai ir kt.). Skirtingai nuo kitų meno rūšių ([[Muzika|muzikos]], [[Teatras|teatro]], [[Literatūra|literatūros]], [[Kinas|kino]]) dailės kūriniai paprastai turi materialią – tūrinę formą. Tačiau XX a. atsiranda ir naujosios dailės formos, kurias galima apibrėžti kaip balansavimą ant meno ir nemeno ribos ir kurioms būdinga idėjų išraiška (akcijos, performansai). Terminas „dailė“ darosi per siauras apibrėžti gausius šiuolaikinio meno reiškinius ir dėl to daug kur jis pakeičiamas platesne „[[Vaizduojamasis menas|vaizduojamojo meno]]“ savoka.

Dailė atsirado seniai, dar priešistoriniais laikais. Seniausieji dailės dirbiniai yra datuojami maždaug 40 000 m. pr. m. e. Nuo seniausiųjų laikų iki pat XIX a. pagrindine dailės šaka buvo laikoma [[architektūra]], visos kitos dailės šakos ([[tapyba]], [[skulptūra]], taikomoji – dekoratyvinė) ją tik papildė. Architektūriniai stiliai, savo ruožtu, darė įtaką kitoms dailės šakoms. Padėtis pasikeitė XIX a., kai [[architektūra|architektūroje]] nebuvo sukuriama nieko nauja (iki [[dangoraižis|dangoraižių]] atsiradimo), o tik kartojami ir varijuojami senieji stiliai ([[neobarokas]], [[neogotika]] ir kt.), šiuo laikotarpiu pirmaujančia dailės šaka tampa [[tapyba]].
== Dailės klasifikavimas ==
Dailės rūšys gali būti skirstomos pagal kelias klasifikacijos sistemas.

Vienas yra skirstymas pagal dailės paskirtį į tris rūšis į vaizduojamąją dailę, monumentaliąją dailę ir taikomąją-dekoratyvinę dailę.
* [[Vaizduojamoji dailė]] – skirta dekoratyviniams ir religiniams tikslams, apima tokias sritis kaip [[grafika]], [[skulptūra]] ir [[tapyba]].
* [[Taikomoji-dekoratyvinė dailė]] – skirta praktiniam naudojimui: baldininkystė, dailioji [[tekstilė]], [[juvelyrika]], [[keramika]], [[gintaras]], [[kaulas]], medžio, metalo, odos, stiklo dirbiniai ir pan.
* [[Monumentalioji dailė]] – artima [[architektūra]]i: sienų [[tapyba]], [[vitražas]].

Taip pat dailė gali būti skirstoma pagal profesionalumą:
* [[Tautodailė]] – savamokslių vietinių liaudies meistrų kuriami dirbiniai, glaudžiai susiję su liaudies pasaulėjauta, buitimi, papročiais, apeigomis.
* [[Profesionalioji dailė]] – profesionalių amatininkų ir menininkų kuriami dailės kūriniai.
== Vaizduojamoji dailė ==
Vaizduojamosios dailės kūriniams būdingi sąlygiški, iliuziniai tikrovės vaizdai. Vaizduojamosios dailės kūriniuose sutinkami įvairūs vaizdiniai, motyvai, temos. Pagal medžiagas ir išraiškos būdus vaizduojamoji dailė skirstoma į tapybą, grafiką ir skulptūrą.

=== [[Tapyba]] ===
''[[Tapyba]]'' – vaizduojamosios dailės šaka, kurioje meninis vaizdas kuriamas [[spalva]] ir koloritu – meninės išraiškos priemonėmis. [[Koloritas]] ({{la|color}} 'spalva') – tapybos kūrinyje vyraujančių spalvų derinys. Gali būti šiltas arba šaltas, šviesus, tamsus ir kt. Svarbiausia išraiškos priemonė yra spalva – ji atlieka vaizduojamąją ekspresinę ir dekoratyvinę funkcijas. Kitos tapybos kūriniui naudojamos meninės išraiškos priemonės: šešėliavimas, potėpis, faktūra. ''Potėpis'' – dažų pėdsakas ant paveikslo paviršiaus. ''Faktūra'' – dailės kūrinio paviršius.
[[Vaizdas:Cochereau Nudo in atelier.jpg|thumb|right|200px|Modelis ir tapytojas atelje]]
Pagal medžiagas ir tapymo būdą skiriama tapybos technika: ''[[akvarelė]]'' (tapoma akvareliniais dažais, teptukais ant akvarelinio popieriaus), aliejinė tapyba (ant drobės arba lentos tapoma [[aliejiniai dažai|aliejiniais dažais]]), [[guašas]], [[pastelė]], [[tempera]] (tapoma ant gruntuotų lentų, popieriaus, [[drobė]]s, sienos).

Tradiciškai tapyba skirstoma į molbertinę ir monumentaliąją tapybą.
* ''Molbertinė tapyba'' – tai palyginti nedidelio formato paveikslai, kitaip sakant, tai visa, kas nutapyta ant molbertų. [[Miniatiūra]] – itin mažo formato tapytas paveikslas. Gali būti tapoma akvarele, tempera, laku ant popieriaus, drobės, medžio, metalo, [[porcelianas|porceliano]], kaulo.
* ''Monumentalioji tapyba'' – tai darbai, susiję su architektūra. Monumentaliajai tapybai priskiriama [[freska]], [[mozaika]] ir [[vitražas]]:
** [[Freska]] ({{it|(pittura a)fresco}} '(tapymas) ant šviežio (tinko)') – sienų tapybos technika: tapoma ant drėgno [[tinkas|tinko]] dažais, praskiestais vandeniu, atspariais kalkių poveikiui<ref>Valerija Vaitkevičiūtė. Tarptautinių žodžių žodynas, I tomas, Vilnius, 1999, 387 psl.</ref> (mineralinės kilmės dažais).
** [[Mozaika]] ({{la|Musaicum}} 'kas skirta mūzoms'; ({{it|mosaico (quadro)}} 'margas paveikslas') – dekoratyvinių paveikslų ir vaizdų iš smulkių spalvotų akmenėlių, marmuro, [[stiklas|stiklo]], keramikos, [[mediena|medžio]], metalo gabaliukų, išdėstytų ant tam tikro pagrindo ir suvirintų skiediniu, kaip sienų, skliautų, grindų, meno dirbinių puošmena<ref>Valerija Vaitkevičiūtė. Tarptautinių žodžių žodynas, II tomas, Vilnius, 1999, 155 psl.</ref>.
** [[Vitražas]] ({{fr|vitrage}}, iš {{la|vitrum}} 'stiklas') – spalvoti lango stiklai, sujungti [[švinas|švino]] rėmeliais, sukomponuoti figūromis arba ornamentais<ref>Valerija Vaitkevičiūtė. Ten pat. 658 psl.</ref>. Vitražas – monumentaliosios dekoratyvinės tapybos rūšis, kuriam sukurti yra panaudoti spalvoto stiklo dalys. Vitražas suklestėjo jau [[Gotikinė architektūra|gotikinėje architektūroje]], kai [[bažnyčia|bažnyčių]] langai pradėti stiklinti spalvotu stiklu. Patys seniausi ir gražiausi vitražai yra XII–XIII a. Prancūzijoje, Šatro miesto katedroje.

Pagal vaizdo santykį su tikrove gali būti skiriama figūrinė ir abstrakčioji tapyba.

=== Tapybos žanrai ===
Pagal temas tapyba gali būti skirstoma į žanrus ({{fr|genre}} 'rūšys'). Skiriami tapybos žanrai:

# Religinis (pvz.: krikščioniškas, biblinis);
# [[Mitologinis paveikslas]] – temos iš graikų mitų, mitai, [[legenda|legendos]], [[pasaka|pasakos]];
# Batalinis – mūšiai, kovų scenos, [[karas]];
# [[buitinis žanras|Buitinis]] – žmogus įprastoje aplinkoje;
# [[Aktas (menas)|Aktas]] – vaizduojamas nuogas žmogaus kūnas;
# [[Portretas]] – žmogaus vaizdavimas;
## [[Autoportretas]] – dailininkas tapo pats save;
## Portretas visu ūgiu;
## Grupės žmonių portretas;
## Reprezentacinis portretas – parodo žmogų iš geriausios pusės;
## Psichologinis portretas – [[dailininkas]] gilinasi į žmogaus išgyvenimus ir stengiasi tai pavaizduoti.
# [[Peizažas]] – gamtos vaizdai;
## [[Marina (dailė)|Marina]] arba marinistinis peizažas – vaizduojama [[jūra]], laivai jūroje ir pan.;
## Animalistinis peizažas (vaizduojami [[gyvūnai]]);
## Urbanistinis peizažas ([[miestas|miesto]] vaizdai);
# [[Natiurmortas]] (iš {{la|nature morte}} 'negyva gamta') – negyvų daiktų derinys – vazos, muzikos instrumentai, [[medžioklė]]s laimikis, vaisiai, gėlės ir kt.;
# [[Istorinis paveikslas]] – istoriniai įvykiai;
# [[Karikatūra]], [[šaržas]] – išjuokiantis ar pašiepiantis žmogaus atvaizdas;
# [[Žanrinis paveikslas]] – buities ir darbų scenos;
# [[Publicistinis paveikslas]] – politinio, visuomeninio gyvenimo scenos;
# [[Fantastinis paveikslas]] – fantastiniai reiškiniai;
# [[Plakatas]], [[afiša]], [[reklama]] – meninis įspėjančios, teigiančios ar neigiančios minties vaizdavimas;
# [[Interjeras]] – [[statinys|statinio]] vidus;
# [[Eksterjeras]] – statinio išorė;
# [[Hepeningas]] – kūrinys, kuris yra ne daiktas, o vyksmas;
# [[Video menas]]
# [[Instaliacija]]
# [[Tinklo menas]] – elektroninis, eksperimentinis menas publikuojamas, kuruojamas internete

Skirtingi autoriai gali pateikti šiek tiek besiskiriančias žanrų klasifikacijas.

=== Grafika ===
[[Vaizdas:Durer Revelation Four Riders.jpg|thumb|right|150px|[[Albrechtas Diureris|Albrechto Diurerio]] ''Apokalipsės raiteliai'']]
Grafika ({{el|graphicos}} 'užrašytas, nupieštas') – vaizduojamosios dailės šaka, kuriai priskiriama piešiniai, [[antspaudas|antspaudai]] ir meniniai šriftai. Pagrindinės grafikos meninės išraiškos priemonės yra [[piešinys]] (kuriamas [[pieštukas|pieštuku]], plunksna, [[tušas|tušu]], anglimi, [[sangvinas|sangvinu]] arba jo atvirkščias vaizdas išraižomas), piešinių antspaudai ir [[meninis šriftas]] (taikomosios grafikos rūšis).
<br />Išskiriama:
* nespausdintinė grafika (piešiniai, grotažai) ir
* spausdintinė grafika. Spausdintinei grafikai priskiriama:
** metalo raižiniai – į išraižytus griovelius įtrinami dažai (giliaspaudė grafikos technika);
** medžio raižiniai (išilginiai arba skersiniai, kuriami smulkiomis įpjovomis – iškiliaspaudės grafikos technika);
** [[ofortas]] ({{fr|eau}} – ''forte'' – 'azoto rūgštis') – giliaspaudės grafikos technika, kuomet piešinys ant [[varis|vario]] arba [[cinkas|cinko]] plokštelių išėsdinamas [[rūgštis|rūgštimi]];
** lino raižiniai,
** kartono raižiniai ir kt.

=== Skulptūra ===
[[Vaizdas:Venus von Willendorf 01.jpg|thumb|left|100px|[[Vilendorfo Venera]]]]
Skulptūra ({{la|sculptura}} 'drožinėju, kalu') – vaizduojamosios dailės šaka, apimanti trimatės formos kūrinius. Pagrindinės technikos: drožyba, kalyba, liejyba, lipdyba. Tradiciškai išskiriama apvalioji skulptūra ir reljefas. Apvalioji skulptūra – tai iš visų pusių modeliuoti skulptūros kūriniai ([[statula]], statulėlė, skulptūrinė grupė, [[biustas]], [[torsas]]). Reljefas – tai iškilus arba įdubęs vaizdas plokštumoje. Kūrinio dydis lemia skirstymą į: mažąją ir monumentaliąją skulptūrą.
== Taikomoji-dekoratyvinė dailė ==
Taikomoji dekoratyvinė dailė – jos dirbiniai yra praktinės ir puošybinės paskirties. Pagal medžiagas taikomoji dailė skirstoma: keramika, tekstilė, gintaro dirbiniai, metalo dirbiniai, kaulo dirbiniai, odos dirbiniai, medžio dirbiniai, stiklo dirbiniai.

=== Tekstilė ===
Tekstilė ({{la|textille}} 'audinys') – pagal atlikimo techniką skirstoma į [[gobelenas|gobeleną]], [[batika|batiką]], [[kilimas|kilimą]]. Gobelenas – unikalus, austas sienų kilimas. Batika – audinių dekoravimo technika, naudojant [[vaškas|vašką]] ir dažus. Kilimas – kūrinys, atliktas rištine, austine arba mišria technika.

=== Keramika ===
[[Keramika (menas)|Keramika]] ({{el|keramos}} 'molis') – išdegti dailės dirbiniai iš molio ir jo mišinių su kitais neorganiniais junginiais. Dirbiniai lipdomi rankomis, žiedžiami, liejami arba presuojami [[gipsas|gipso]] formose, po to degami. Pagal technologiją keramika skirstoma į akmens masės keramiką, porcelianą.
== Dailininkas ==
Dailininkas – žmogus, užsiimantis vaizduojamojo [[menas|meno]] kūrimu ir jų pateikimu ant plokštumos ar paviršiaus. Dailininkai dar gali būti skirstomi į smulkesnes kategorijas:
* [[Tapytojas|Tapytojai]] – menininkai, tapantys dažniausiai [[aliejiniai dažai|aliejiniais]] arba [[akriliniai dažai|akriliniais dažais]] ant [[drobė]]s.
* [[Grafikas (žmogus)|Grafikai]] – menininkai, dirbantys [[grafika|grafikos]] srityje. Jie užsiima grafinių, stilizuotų vaizdų perteikimu ant medžiagos arba [[kompiuteris|kompiuterio]] [[monitorius|monitoriuje]].
* [[Skulptorius|Skulptoriai]] – menininkai, dirbantys [[Skulptūra|skulptūros]] srityje. Jie užsiima erdviniu menu, gamindami įvairius erdvinius kūrinius (skluptūras, bareljefus, monumentus ir kt.) iš medžio, akmens ir kitų medžiagų.
== Istorija ==
=== Dailės epochos ===
==== Priešistorinė dailė ====
Pirmieji rasti meno kūriniai datuojami maždaug 40 000 prieš mūsų erą. Šių kūrinių pavyzdžiai galėtų būti [[Altamiros urvas|Altamiros urve]] [[Ispanija|Ispanijoje]] rasti [[piešinys|piešiniai]]. Taigi šių piešinių autorius galime laikyti pirmaisiais žinomais dailininkais. Priešistoriniai laikais daugiausia buvo priešiama ant urvų sienų.

==== Antikos menas ====
[[Vaizdas:Fayum-11.jpg|thumb|120px|right|Moters portretas ant sarkofago iš Fajumo]]
[[Senovės Egiptas|Senovės Egipte]] menas užėme svarbią vietą valstybės kultūroje, rūmų dailininkai gyventojų socialinėje piramidėje stovėjo aukštoje vietoje ir savo ruožtu buvo turtingi žmonės. [[Senovės Graikija|Senovės Graikijoje]] labiau klestėjo [[skulptūra]], tačiau dailininkų darbo galime rasti molinėse vazose bei kituose [[keramika|keramikos]] dirbiniuose.

[[Senovės Egipto dailė]],<br />
[[Senovės Graikijos dailė]],<br />
[[Senovės Romos dailė]],<br />
[[Babilonija#Menas|Senovės Mesopotamijos menas]].

==== Viduramžiai ====
[[Vaizdas:rublev's_saviour.jpg|thumb|120px|left|[[1410]] m. Andrejaus Rubliovo ikona]]
Dailė vėl suklestėjo [[Bizantija|Bizantijos]] laikotarpiu, dėl prasidėjusios [[ikona|ikonų]] tapymo eros, kuri vėliau suklestėjo viduramžių [[Rusija|Rusijos]] kultūroje. Viduramžiais Europoje daugiausiai buvo kuriama religine tema (ikonos, freskos ant sienų, religiniai paveikslai).

[[Viduramžių menas]],<br />
[[Romanika]], <br />
[[Gotika]].

==== Naujųjų laikų menas ====
[[Renesansas]]<br />
[[Manierizmas]] apie 1530–1590 m.,<br />
[[Barokas]] 1600–1770 m.,<br />
[[Rokokas]] 1720–1770 m.,<br />
[[Klasicizmas]] 1760–1830 m.,<br />
[[Romantizmas]] 1790–1840 m.,<br />
[[Istorizmas]] 1850–1895 m.,<br />
[[Realizmas]] 1850–1895 m.,<br />
[[Modernizmas]] 1842–1945 m.,<br />
[[Postmodernizmas]] po 1950-ųjų m.
== Įrankiai ==
Dailininkai dažniausiai naudojasi įprastiniais įrankiais ir medžiagomis: [[Teptukas|teptukais]], [[Pieštukas|pieštukais]], [[Paletė|paletėmis]], [[plunksna|plunksnomis]], įvairių rūšių [[dažas|dažais]]. Tačiau kartais kuriant meno kūrinius naudojamos ir netokios [[tradicija|tradicinės]] medžiagos bei būdai, kaip pavyzdžiui: [[kraujas]], įvairios maisto medžiagos ir panašiai. Skulptoriai naudoja įvairias medžiagas kurti skulptūrom (gipsas, medis, akmuo ir kt.).Bum Bum bum zolyte bum bum bum uzsirukai bum bum ir guli bum bum bum