Difference between revisions 4008360 and 4008371 on ltwiki'''Vėdinimas''' – [[oras|oro]] kaitos sudarymas tarp uždaros erdvės ir lauko oro, taip užtikrinant: * [[deguonis|O<sub>2</sub>]] ore papildymą, * [[anglies dioksidas|CO<sub>2</sub>]] pašalkoncentracijos sumažinimą, * vandens garų pertekliaus pašalinimą, * oro teršalų pašalinimą. Vėdinimo rūšys pagal vėdinamą ertmę: * patalpų ir [[pastatas|pastatų]] vėdinimas * transporto priemonių ([[automobilis|automobilių]], [[orlaivis|orlaivių]] ir kt.) kabinų ir salonų vėdinimas * [[apranga|aprangos]] (erdvės po drabužiais, [[avalynė]]je ir kt.) vėdinimas * [[plautis|plaučių]] vėdinimas (vadinamasis ''išorinis kvėpavimas'') == Patalpų ir pastatų vėdinimas == Pastatuose oras būna užterštas mažais kiekiais įvairiausių junginių, kurie veikia žmogaus sveikatą. Sąrašas teršalų, aptinkamų gyvenamose patalpose. {{lentelės viršus}} ! Teršalai ! Šaltinis |----- | [[Drėgmė]] ir [[pelėsiai]] | Grindys, rūbų džiovinimas uždaroje patalpoje, maisto ruoša, drabužių skalbimas, kambarinių augalų auginimas, name laikomos malkos ir net pats žmogus. Apskaičiuota, kad keturių asmenų šeima per dieną vidutiniškai išskiria 13 litrų vandens. |----- | [[Karbamidas]], [[formaldehidas]] | Kai kurių tipų plokštės, paneliai, kiliminė danga, baldai, tekstilė ir t. t. |----- | [[Tabakas|Tabako]] dūmai | [[Rūkymas]] |----- | Namų ūkio chemikalai | Įvairios valymo priemonės, dažai ir tirpikliai, aerozoliniai preparatai ir t. t. |----- | Kvapai, virusai, bakterijos | Žmonės ir naminiai gyvūnai |----- | Degimo produktai (įskaitant [[anglies monoksidas|anglies monoksidą]], azoto oksidus, [[anglies dioksidas|anglies dioksidą]], kietas daleles) | Kuro deginimo įrengimai: [[katilinė]]s, šildytuvai, [[krosnis|krosnys]], dujiniai drabužių džiovintuvai, [[židinys|židiniai]], [[viryklė]]s ir t. t. |----- |} Gerai izoliuotame pastate be vėdinimo arba su nepakankamu vėdinimu nuolat būnantys žmonės dažnai skundžiasi neaiškios kilmės negalavimais: [[galvos skausmas|galvos skausmais]], alerginiais susirgimais, [[nemiga]], nedarbinga nuotaika. Šis seniai pastebėtas reiškinys pavadintas „ligoto pastato sindromu“. Vieno tyrimo duomenimis, miestietis vidutiniškai net 80 % laiko praleidžia uždarose patalpose. Tai parodo vėdinimo svarbą žmogaus sveikatai. Taip pat yra keletas priežasčių, dėl kurių būtina vėdinti tam tikros paskirties patalpas: * Gamyklose, kuriose gaminamos ar naudojamos sprogios ir degios medžiagos (pvz., [[dažai]], [[lakas|lakai]] ir pan.) neišvėdinus patalpų kiltų realus [[gaisras|gaisro]] ar [[sprogimas|sprogimo]] pavojus. * Drėgnose patalpose (pvz., baseinuose) vėdinant būtina šalinti perteklinę drėgmę, nes kitaip atsiranda pelėsių, nuo drėgmės genda įvairios pastato konstrukcijos, suprastėja medžiagų termoizoliacinės savybės. === Rekomenduojamos vėdinimo sąlygos === Kad būsto oras būtų sausas ir švarus, šviežias srautas būtinai turi tekėti iš išvėdintų patalpų į neišvėdintas. Jei patalpa yra sandari, o oras patenka per [[langas|langus]], pageidautina, kad oras patalpoje pasikeistų nuo 0,5 iki 0,8 karto per valandą. Čia pateikiama lentelė nurodo oro apykaitą, esant tam tikrai vėdinimo būsenai. {{lentelės viršus}} ! Būsena ! Oro apykaita (kartais per valandą) |----- | Pageidautina | Nuo 0,5 iki 0,8 |----- | Langai uždaryti | Nuo 0,1 iki 0,3 |----- | Langai atverti | Nuo 0,8 iki 4,0 |----- | Langai visiškai atidaryti | Nuo 9 iki 15 |----- | Veikia oro trauka | Daugiau nei 40 |----- |} === Natūralus vėdinimas === Paprasčiausias statinių vėdinimo būdas – natūralus, kai oras į patalpas patenka pro pastate esančius plyšius, langus, [[orlaidė|orlaides]], mikroventiliacijos ertmes naujo tipo languose duris ar specialiai tam įrengtas angas. Oras šalinamas vertikaliais traukos kanalais natūralios traukos principu, kai patalpose sušilęs oras kyla į viršų. Tokie kanalai paprastai įrengiami [[tualetas|tualete]], [[vonios kambarys|vonios kambaryje]] ir [[virtuvė]]je. Natūralus vėdinimas skirstomas į: * organizuotą, kai orui įeiti ir išeiti numatomos specialios angos, žinomi tų angų matmenys ir išdėstymas, ir * neorganizuotą, kai oras skverbiasi per tiksliai nežinomo ploto ir vietos nesandarumus ir plyšius. Natūralaus vėdinimo trūkumai: * patenkantis į patalpas oras nesušildomas, todėl kai už lango šalta, pavyzdžiui, [[žiema|žiemą]], vėdinant patalpas gali susidaryti šaltas [[skersvėjis]], skatinantis peršalimus * patenkantis į patalpas oras nevalomas ir nefiltruojamas, dėl to su oru į patalpas patenka [[vabzdžiai]], [[dulkės]] ir kiti nešvarumai. Dulkių patekimas ypač būdingas pastatams, esantiems arti judrių gatvių. Taip pat vėdinant tokius pastatus natūraliu būdu į patalpas patenka gatvės triukšmas * sunku reguliuoti patenkančio oro kiekį, dėl to patalpos gali būt vėdinamos per daug arba per mažai. [[vasara|Vasarą]], kai patalpos ir lauko temperatūrų skirtumas artėja prie nulio, oras praktiškai nustoja judėti * dideli energijos nuostoliai ir dėl to išaugusi šildymo kaina === Mechaninis vėdinimas === Kitas vėdinimo būdas yra mechaninis. Oras tiekiamas ir šalinamas iš patalpų priverstinai, naudojant [[ventiliatorius]]. Pagal paskirtį mechaninės vėdinimo sistemos skirstomos į: * ištraukiamąsias, kurios šalina panaudotą orą; * tiekiamąsias, kurios tiekia lauko orą, kuris, reikalui esant, gali būti išvalytas ir pašildytas. Yra kelios rekomendacijos mechaninei vėdinimo sistemai: * Vienam žmogui į gyvenamosios paskirties patalpą šviežio oro turėtų būti tiekiama ne mažiau kaip 14,4 m³/h. Jei pastato patalpos visuomeninės paskirties, šis oro kiekis gali būti daug didesnis. Oro kaita turi būti aktyvesnė, jei patalpose bus rūkoma, sportuojama. * Triukšmo lygis, kurį skleidžia vėdinimo sistema, gyvenamosiose patalpose turėtų neviršyti 45 [[garsumas|dB(A)]] dieną ir 35 dB(A)naktį. Tokių sistemų pranašumai: * projektuojant parenkamas reikiamas oro kiekis, kuris tiekiamas nepriklausomai nuo lauko oro temperatūros svyravimų * vėdinimo procesą (įjungta / išjungta) ir vėdinimo aktyvumą galima valdyti pagal savo pageidavimus * tiekiamas oras sušildomas arba atvėsinamas iki reikiamos temperatūros * tiekiamas oras gali būti filtruojamas, taip pat gali būti pasirenkamas oro išvalymo laipsnis * galima palaikyti vienodą patalpų mikroklimatą visą laiką Sistemų trūkumai: * įrengimas nemažai kainuoja * veikdamos jos skleidžia triukšmą * jos naudoja elektros energiją, už kurią paskui reikia mokėti ===== Rekuperacinės vėdinimo sistemos ===== Rekuperacinės vėdinimo sistemos sukurtos taip, kad [[energijos taupymas|taupytų energiją]], o tuo pačiu mažintų ir vartotojo išlaidas. Šių sistemų darbo principas paprastas. Šviežias oras į patalpas patenka perėjęs [[šilumokaitis|šilumokaitį]] (dar vadinamą rekuperatoriumi), kuriame būna iš dalies pašildomas išeinančio patalpos oro. Tokiu būdu, išlaidos šviežio oro šildymui sumažėja 50-80 %. Rekuperacinės sistemos gaminamos įvairaus galingumo ir skirtingų modifikacijų. ====== Rekuperatorių tipai ====== '''Plokšteliniai rekuperatoriai''' Jie puikiai tinka visur, kur reikia ypatingo oro tyrumo. Savybės: * iki 75 % energijos grąžinama * 99,9 % dviejų oro srovių atskyrimas * statinė sistema, kuri nereikalauja papildomos elektros energijos. '''Rotaciniai rekuperatoriai''' Optimalus sprendimas tiems atvejams, kai yra ypatingai svarbus įrenginio dydis ir reikalingas maksimalus taupymas. Savybės: * šilumos grąžinimas iki 85 % * įrenginys yra trumpesnis negu plokštelinis rekuperatorius * tolygus sukimosi greičio reguliavimas siekiant efektyviausio funkcionavimo '''Atskirų srautų rekuperatoriai''' Geriausi labai šaltame klimate arba tuomet, kai įrenginius reikia atskirti. Savybės: * iki 75 % energijos grąžinama * mažiausias jautrumas žemoms temperatūroms (veikia iki -30 °C temperatūros) * galimybė pastatyti padavimo įrenginį labai dideliu atstumu nuo ištraukimo {{Commons|Category:Ventilation|no=T}} [[Kategorija:Infrastruktūra]] [[Kategorija:Įranga]] [[Kategorija:Buitinė technika]] [[Kategorija:Šildymas]] [[ar:تهوية داخلية]] [[bg:Вентилация]] [[da:Ventilation]] [[de:Luftwechsel]] [[en:Ventilation (architecture)]] [[es:Ventilación (arquitectura)]] [[et:Ventilatsioon]] [[fi:Ilmanvaihto]] [[fr:Ventilation]] [[hi:संवातन]] [[ja:換気]] [[ky:Желдетүү]] [[nl:Ventilatie]] [[pl:Wentylacja]] [[pt:Ventilação]] [[ru:Вентиляция]] [[sv:Ventilation (byggnader)]] [[th:ระบบระบายอากาศ]] [[tl:Bentilasyon]] [[uk:Вентиляція]] All content in the above text box is licensed under the Creative Commons Attribution-ShareAlike license Version 4 and was originally sourced from https://lt.wikipedia.org/w/index.php?diff=prev&oldid=4008371.
![]() ![]() This site is not affiliated with or endorsed in any way by the Wikimedia Foundation or any of its affiliates. In fact, we fucking despise them.
|