Difference between revisions 4633580 and 4642402 on ltwiki

⏎
⏎
'''[https://en.wikipedia.org/wiki/David_A._Kolb David A. Kolb]’o modelis''' yra pagrįstas [https://en.wikipedia.org/wiki/Experiential_learning eksperimentalaus išmokimo] teorija, kuri yra paaiškinama jo knygoje ,,Experimental Learning“<ref>Kolb, David (1984). Experiential learning: Experience as the source of learning and development. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. ISBN 0-13-295261-0</ref>. Šis modelis išryškina du susijusius patirties suvokimo būdus: '''konkreti patirtis''' ir '''abstrakti konceptualizacija'''. Taip pat du susijusius patirties transformavimo būdus: '''refleksija''' ir '''eksperimentavimas'''. Pagal Kolb’o modelį, idealaus mokymosi metu, visi keturi būdai turi būti įtraukti į jį, priklausomai nuo situacijos - – tuomet mokymasis bus efektyvus. Kai žmonės naudoja šiuos būdus, jie yra linkę būti efektyvesni ir stipresni, naudojant vieną iš patirties suvokimo būdų, ir vieną iš patirties transformavimo būdų. To rezultatu tampa mokymosi būdas, kuris yra asmeniui pageidautinas. ⏎
[[File:Kolbo metodas.png|thumb|right|alt=Kolbo modelis|Kolbo modelis.]]
    
'''Šie mokymosi būdai yra:'''

<nowiki>    </nowiki>1. Derintojai: Konkreti patirtis + Eksperimentavimas        
* Praktiški, savarankiški ir konkretūs;
* Veiklūs;
* Naudojasi atradimo metodu;
* Nusistato tikslus ir darbotvarkes;
* Drąsiai klausinėja;
* Meta iššūkius teorijoms;
* Adaptyvūs;
* Priima informaciją iš kitų;
* Labiau pasikliauna intuicija, o ne logika.		  
2. Konverguotojai: Abstrakti konceptualizacija + Eksperimentavimas
* Praktiški, savarankiški ir teoriniai;
* Naudojasi ir paskiliauna analogijomis;
* Sprendžia specifines problemas;
* Išbando hipotezes;
* Ieško geriausių atsakymų;
* Dirba vieni;
* Sprendžia problemas;
* Labiau techniški negu socialūs.
3. Skleidėjai: Konkreti patirtis + Refleksija
* Pasitelkia gyvenimo patirtimi;
* Diskutuoja;
* Naudojasi lakia vaizduote;
* Sugalvoja daugiau nei 1 problemos sprendimą;
* Sugalvoja naujų idėjų grupiniame darbe;
* Labiau stebi negu veikia;
* Sumano alternatyvas;
4. Suvokėjai: Abstrakti konceptualizacija + Refleksija
* Daug dėmesio skiria teorijoms, faktams, skaičiams;
* Labiau kalba apie logiškus sprendimus negu, kad veikia;
* Gerai mokosi paskaitų tipo aplinkoje;
* Apibrėžia problemas;
* Pageidauja logiškai suformuluotų idėjų, problemų<ref>Kolb,D. (1985). Learning Style Inventory: Self Scoring Inventory and Interpretation Booklet. Boston, MA: McBer & Company.</ref>.

===== '''David A. Kolb eksperimentalaus išmokimo modelis'''<ref>http://www2.le.ac.uk/departments/gradschool/training/resources/teaching/theories/kolb</ref> =====
		  
Kolb’o modelio dėka atsirado asmeninių mokymosi būdų apibūdinimai ir jų nustatymai. Individams gali būti labiau pageidautinas vienas iš keturių mokymosi tipų: Derinimas, Konvergavimas, Skleidimas arba Suvokimas    – priklausomai nuo to, kaip jie mokosi eksperimentalaus išmokimo modelio metu.
Nors Kolb’o modelis yra labai plačiai priimtas ir yra paremtas tvirtais empiriniais įrodymais, neseniai atlikti tyrimai rodo, kad šie mokymosi būdai turi daug trūkumų<ref>Manolis, C.; Burns, D.; Assudan,R.; China, R. (2012). "Assessing experiential learning styles: A methodological reconstruction and validation of the Kolb learning style inventory.  ". Learning and Individual Differences. doi:10.1016/j.lindif.2012.10.009</ref>.

==== Šaltiniai ====

[[Kategorija:Alternatyvus mokymasis]]