Difference between revisions 5083590 and 5086133 on ltwiki

{{tvarkyti}}
'''Hegemonija''' – vienos grupės dominavimas kitų grupių atžvilgiu, taikant arba netaikant [[represija|represijų]], tam, kad dominuojanti šalis apimtų sferas ir jos iškeltų sąlygų laikytųsi kitos šalys, pavyzdžiui, stipresnės [[valstybė]]s prekybų sutarties galiojimas silpnesnių atžvilgiu. Hegemonija gali kontroliuoti naujų idėjų atsiradimą, taikymą ar pasireiškimą [[visuomenė]]je, pavyzdžiui, vienos galingos grupuotės interesai gali būti užkrauti ir kitoms visuomeninėms grupuotėms.

Hegemonija yra netiesioginė valdymo forma ir imperinis
dominavimas, kuriuo hegemonas (pirmaujanti valstybė – lyderė) valdo
geopolitiškai pavaldžias valstybes panaudodama labiau jėgą bei grasinimus, o ne
kietąją karinę galią<ref>Hassig, Ross (1994). ''Mexico and the Spanish Conquest''. New York: Longman. pp. 23–24. ISBN 0-582-06828-2.</ref>. Senovės Graikijoje (XVIII a. pr. m. e. – VI am. po Kre. a.)
hegemonija buvo suvokiama kaip politinis – karinis dominavimas tarp kitų miestų
– valstybių<ref>Chernow, Barbara A.; Vallasi, George A., eds. (1994). ''The Columbia Encyclopedia'' (Fifth ed.). New York: Columbia University Press. p. 1215. ISBN 0-231-08098-0.</ref>.

XIX a. hegemonija suvokta kaip vienos iš valstybių geopolitinis
ir kultūrinis dominavimas kitų atžvilgiu. Būtent iš šio požiūrio kilo ''hegemonizmas'' – Didžiosios Galios
(contracted; show full)
šiuolaikinę JAV hegemonijos atvejį ir tam pagrįsti pateikė Pasaulinio karo su
terorizmu pavyzdį bei pateikė mechanizmus ir procesus, kuriais anot jo JAV
vykdo hegemoninį dominavimą – valdymą<ref>Beyer, Anna Cornelia (2010). ''Counterterrorism and International Power Relations''. London: I. B. Tauris. ISBN 978-1-84511-892-1.</ref>.  

== Šaltiniai ==
<references />[[Kategorija:Valdymo formos]]