Difference between revisions 5086133 and 5477432 on ltwiki

{{tvarkyti}}
'''Hegemonija''' – vienos grupės dominavimas kitų grupių atžvilgiu, taikant arba netaikant [[represija|represijų]], tam, kad dominuojanti šalis apimtų sferas ir jos iškeltų sąlygų laikytųsi kitos šalys, pavyzdžiui, stipresnės [[valstybė]]s prekybų sutarties galiojimas silpnesnių atžvilgiu. Hegemonija gali kontroliuoti naujų idėjų atsiradimą, taikymą ar pasireiškimą [[visuomenė]]je, pavyzdžiui, vienos galingos grupuotės interesai gali būti užkrauti ir kitoms visuome(contracted; show full)
teorija analizavo visuomenines normas, kurių dėka susiformavo visuomeninės
struktūros (socialinės ir ekonominės klasės). Būtent to dėka, anot A. Gramšio,
valdantieji sluoksniai – klasė įgavo įrankį plėsti kultūrinį dominavimą ir
primesti savo pasaulėžiūrą bei vertybes, teisinti socialinio, politinio ir
ekonominio ''status qou'' išlaikymą kaip natūralų, neišvengiamą ir naudingą
kiekvienai socialiniai klasei, o ne tik valdanči
ąajam elitui<ref>Chernow, Barbara A.; Vallasi, George A., eds. (1994). ''The Columbia Encyclopedia'' (Fifth ed.). New York: Columbia University Press. p. 1215. ISBN 0-231-08098-0.</ref><ref>Bullock, Alan; Trombley, Stephen, eds. (1999). ''The New Fontana Dictionary of Modern Thought'' (Third ed.). London: HarperCollins. pp. 387–388. ISBN 0-00-255871-8.</ref><ref>Holsti, K. J. (1985). ''The Dividing Discipline: Hegemony and Diversi(contracted; show full)
šiuolaikinę JAV hegemonijos atvejį ir tam pagrįsti pateikė Pasaulinio karo su
terorizmu pavyzdį bei pateikė mechanizmus ir procesus, kuriais anot jo JAV
vykdo hegemoninį dominavimą – valdymą<ref>Beyer, Anna Cornelia (2010). ''Counterterrorism and International Power Relations''. London: I. B. Tauris. ISBN 978-1-84511-892-1.</ref>.  

== Šaltiniai ==
<references />[[Kategorija:Valdymo formos]]