Difference between revisions 5477432 and 5499437 on ltwiki

{{tvarkyti}}
'''Hegemonija''' – vienos grupės dominavimas kitų grupių atžvilgiu, taikant arba netaikant [[represija|represijų]], tam, kad dominuojanti šalis apimtų sferas ir jos iškeltų sąlygų laikytųsi kitos šalys, pavyzdžiui, stipresnės [[valstybė]]s prekybų sutarties galiojimas silpnesnių atžvilgiu. Hegemonija gali kontroliuoti naujų idėjų atsiradimą, taikymą ar pasireiškimą [[visuomenė]]je, pavyzdžiui, vienos galingos grupuotės interesai gali būti užkrauti ir kitoms visuome(contracted; show full)Peloponeso Lygos hegemono statusą (nuo VI iki IV a. pr. m. e.) 

·        
Karalius Filipas II Makedonietis – Korinto Lygos
hegemonas (337 m. pr. m. e.)

·        
Atenų dominavimas Delo lygoje (478 – 404 m. pr.
⏎
Kr m. e.)

XV – XIX a.

Viduramžių Italijoje hegemono statusą buvo įgiję Medičiai,
kuomet valdė Tuskaniją ir vilnos gamybą. XVII a. Olandija pirmą kartą iš visų
pasaulio šalių pasiekė prekybinę hegemoniją. Prancūzijoje karaliuos Liudvikas
XIV (1638 – 1715 m.) ir imperatorius Napoleonas I (1799 – 1815 m.) Prancūzijos
(contracted; show full)
šiuolaikinę JAV hegemonijos atvejį ir tam pagrįsti pateikė Pasaulinio karo su
terorizmu pavyzdį bei pateikė mechanizmus ir procesus, kuriais anot jo JAV
vykdo hegemoninį dominavimą – valdymą<ref>Beyer, Anna Cornelia (2010). ''Counterterrorism and International Power Relations''. London: I. B. Tauris. ISBN 978-1-84511-892-1.</ref>.  

== Šaltiniai ==
<references />[[Kategorija:Valdymo formos]]