Difference between revisions 5499437 and 5622595 on ltwiki

{{tvarkyti}}
'''Hegemonija''' – vienos grupės dominavimas kitų grupių atžvilgiu, taikant arba netaikant [[represija|represijų]], tam, kad dominuojanti šalis apimtų sferas ir jos iškeltų sąlygų laikytųsi kitos šalys, pavyzdžiui, stipresnės [[valstybė]]s prekybų sutarties galiojimas silpnesnių atžvilgiu. Hegemonija gali kontroliuoti naujų idėjų atsiradimą, taikymą ar pasireiškimą [[visuomenė]]je, pavyzdžiui, vienos galingos grupuotės interesai gali būti užkrauti ir kitoms visuome(contracted; show full)

XIX a. hegemonija suvokta kaip vienos iš valstybių geopolitinis
ir kultūrinis dominavimas kitų atžvilgiu. Būtent iš šio požiūrio kilo ''hegemonizmas'' – Didžiosios Galios
(galingiausios pasaulio valstybės) politika orientuota į europiečių hegemoniją
Azijos ir Afrikos žemynuose<ref>Bullock, Alan; Trombley, Stephen, eds. (1999). ''The New Fontana Dictionary of Modern Thought'' (Third ed.). London: HarperCollins. pp. 387–388. ISBN 0-00-255871-8.</ref>. XX-
ąajame amžiuje Antonio Gramšis (1891 – 1937 m.)
geopolitinės hegemonijos filosofiją ir sociologiją sujungė į vieną, kultūrinio
hegemono teoriją. Ji teigė, kad viena socialinė klasė gali manipuliuoti
visuomenės vertybių ir papročių sistema tam, kad sukurtų dominuojančią
valdančiosios klasės pasaulėžiūrą – požiūrį, kuris pateisina buržua dominavimo
(contracted; show full)
šiuolaikinę JAV hegemonijos atvejį ir tam pagrįsti pateikė Pasaulinio karo su
terorizmu pavyzdį bei pateikė mechanizmus ir procesus, kuriais anot jo JAV
vykdo hegemoninį dominavimą – valdymą<ref>Beyer, Anna Cornelia (2010). ''Counterterrorism and International Power Relations''. London: I. B. Tauris. ISBN 978-1-84511-892-1.</ref>.  

== Šaltiniai ==
<references />[[Kategorija:Valdymo formos]]